IŠGANYMO AUŠRA IR VILTIS (Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė)

 

Džiaugsmingai minėkime

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimą,

nes iš jos užtekėjo teisingumo Saulė –

Kristus, mūsų Dievas.

(Introitas)

 

Šiandien tiek Graikų, tiek Lotynų apeigų krikščionys džiaugsmingai švenčia gimimą tos, kuri pagimdė Pasaulio Gelbėtoją.

Šiandienė šventė, kaip ir visos senosios Dievo Gimdytojos šventės, atsirado Rytų Bažnyčioje. Pirmuosius amžius siekianti tradicija, Marijos tėvų namais įvardina vietą Jeruzalėje, netoli Šventyklos, prie Avių vartų, kur buvo garsiosios Betzatos maudyklės, minimos Jono Evangelijoje. Manoma, kad nuo IV a. čia buvo gerbiama Marijos Gimimo vieta, o apie 422–438 m. pastatoma bažnyčia. Spėjama, kad jos pašventinimo diena - rugsėjo 8–oji - ir tapo liturgine Marijos Gimimo švente. Kadangi Rytų Bažnyčioje, liturginiai metai prasideda rugsėjo 1 d., tad Marijos Gimimas yra pati pirmoji šventė, - išganymo Aušra ir visos kūrinijos atnaujinimo pradžia. Romos Bažnyčią Gimimo šventė pasiekė apie 650 m.

 

PRADŽIOS MALDA

Bažnyčia meldžia suteikti Viešpatį  malonės dovanų, kad Įsikūnijusio Žodžio Motinos gimimas visiems atneštų paguodą bei ramybę visai Dievo Tautai: „Suteik, Viešpatie, savo tikintiesiems dangaus malonės dovanų! Švenčiausiosios Mergelės motinystė buvo mūsų išganymo pradžia, tegul tad jos Gimimo šventė visiems atneš paguodą ir ramybę.“

 

PIRMASIS SKAITINYS (Mch 5, 1–4a)

kalba apie būsimąjį Izraelio Valdovą ir Ganytoją, kurio valdžia sieks visas tautas ir gimines. Marija bus šio Valdovo Motina: „Jo kilmė siekia tolimą pradžią, seniai praėjusias dienas. Todėl juos Viešpats paliks, iki laukianti kūdikio pagimdys sūnų.“

 

ATLIEPIAMOJI PSALMĖ (Ps 12, 6)

Ragina džiaugtis Dievu, kuris mus gelbsti ir globoja: „Tikiu, kad tu man gailestingas. Džiaugiuosi tavo pagalba“

ANTRASIS SKAITINYS (Rom 8, 28–30)

primena neapsakomą Dievo Apvaizdos išmintį ir veikimą – Viešpats mus iš anksto numatė, išrinko ir pašaukė bei nuteisino ir išaukštino, - visa tai dėl Kristaus malonės pilnatvės. Mergelė Marija yra Pirmoji Išrinktoji ir Atpirktoji. Laikų pradžioje Ji buvo numatyta, išrinkta, nuteisinta ir apdovanota kaip kilniausia Atpirkėjo Motina ir Padėjėja: „Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.“

 

ŠVENTOJI EVANGELIJA (Mt 1, 1–16. 18–23)

skelbia Kristaus žemiškuosius protėvius nuo Abraomo iki Juozapo, vyro Marijos iš kurios gimė Kristus. Mergelė Marija yra ta iš Jesės šaknies išdygusi atžala, kuri sukrovė išganymo vaisių, - Viešpatį Jėzų. Antroje dalyje girdime Išganytojo gimimo istoriją. Atrodytų nelogiška, švenčiant Marijos gimimą, skaityti ne apie Jos, o apie Kristaus gimimą. Tačiau čia neįsivėlė jokia klaida. Mergelės gimimas mums svarbus todėl, kad minime gimimą Tos, kuri Dievo Apvaizdos lėmimu, yra išrinkta pagimdyti Išganytoją. Marijos Gimimas yra Kristaus Gimimo Vigilija. Tai tas pats kaip džiugiai švęsti Kūčias, nekantriai laukiant rytojaus – Šventų Kalėdų.

Mergelės Gimimas mums atskleidžia, kad Dievas be galo mumis rūpinasi ir myli. Jis numatė, išrinko ir sutvėrė Mariją, kad Ji būtų Dievo Žodžio Šventovė. Tačiau Jis taip pat numatė, išrinko ir sutvėrė kiekvieną iš mūsų. Kiekvienas žmogus yra Dievo norėtas, nė vienas nėra atsitiktinumas ar klaida. Visi esame Jo mylimi, tačiau ne visi į šią meilę atsiliepiame.

Kiekviena pradėta gyvybė yra Dievo dovana. Kiekvienas gimęs kūdikis yra Dievo palaiminimas.

Galiausiai, kiekvienas gimtadienis, o ypač mamos, - skatina dėkoti už tą asmenį, įvertinti Jo įtaką, prisiminti, kiek daug gero iš jo esame gavę. Minėdami savo dangiškosios Motinos gimimo dieną, esame kviečiami dėkoti už Mariją, už Jos motinišką meilę ir rūpestį mumis, pasiaukoti Jai dar labiau nei iki šiol.

 

Tedžiūgauja, Viešpatie, šventomis paslaptimis gaivinama tavo Bažnyčia,

 nes Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimas

 visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis.

(Postkomunijos malda)