Dievo Žodis
Staiga ateis į savo
Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs
trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. (Mal 3, 1).
Pasibaigus
Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė
kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme:
Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – ir duoti auką, kaip
pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus. Jeruzalėje
gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras,
laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo
Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties
Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant
gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį
paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai
žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo
išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims
apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi
tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai
Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis
bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų
atskleistos daugelio širdžių mintys“. Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė
iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno
septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių
metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis
pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo
apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. Atlikę visa, ko
reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su
juo. (Lk 2, 33-40)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo
Sofronijaus Pamokslų
Juk
Dievo Motina, skaisčiausioji Mergelė, savo rankomis nešė tikrąją šviesą ir ją
atidavė tiems, kurie skendėjo tamsybėse; taip ir mes, nušviesti jos švytėjimo
ir rankose laikydami visiems regimą šviesą, skubėkime pasitikti to, kuris yra
tikroji šviesa. Nes iš tiesų šviesa atėjo į pasaulį ir nušvietė pasaulį, kai
jis tūnojo tamsybėse, ir mus aplankė šviesa iš aukštybių ir sutvisko tiems,
kurie tūnojo tamsoje tai yra mūsų slėpinys; savo ruožtu ir mes ateiname rankose
laikydami žvakeles, atskubame nešini žibintais, taip žymėdami mums nušvitusią
šviesą ir rodydami spindesį, kuriuo jis mus nutvieks. Todėl bėkime išvien, visi
kartu bėkime pasitikti Dievo. Pasirodė tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną
žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Tad visi mes, o broliai, leiskimės apšviečiami,
leiskimės nutvieskiami. Te nė vienas iš mūsų nelieka nepaliestas spindesio,
tegu nė vienas jos užlietas nepasilieka naktyje; išeikime visi spindintys; visi
apšviesti eikime pasitikti tos skaidrios amžinosios šviesos ir kartu su seneliu
Simeonu ją priimkime; drauge su juo širdyje džiūgaudami, giedokime padėkos
himną šviesos Gimdytojui ir Tėvui, kuris atsiuntė tikrąją šviesą, išsklaidė
sutemas ir mus visus padarė spindinčius, kad drauge giedotume padėkos himną.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA
MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
Be gimtosios nuodėmės
pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
Malda
Visagali
amžinasis Dieve, nuolankiai maldaujame tavo didybę: kaip vienatinis tavo Sūnus,
žmogiškąjį kūną priėmęs, šiandien yra paaukotas šventykloje, taip ir mums leisk
tyromis širdimis tau pasiaukoti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą