ŠVIESOS SLĖPINIAI
I slėpinys: Viešpaties
Jėzaus krikštas Jordane
Dievo Žodis
Viešpaties DIEVO dvasia
su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė
mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo
durų kaliniams. (Iz 61, 1).
Tuomet
Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį
atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Bet
Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga
teisumui“. Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens.
Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it
balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano
mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. (Mt 3, 13-17)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo
Grigaliaus Nazianziečio Pamokslų
Apšviečiamas
Kristus, tad nušviskime ir mes; krikštijamas Kristus, tad ženkime kartu su juo
į vandenį, kad kartu ir išbristume. Jonui Krikštytojui krikštijant žmones,
prisiartina Jėzus, matyt, norėdamas pašventinti savo krikštytoją; kaip žinoma,
– kad vandenin nugramzdintų senąjį Adomą, pirma mūsų ir dėl mūsų pašventintų
Jordano upę, kad pats, būdamas dvasia ir kūnas, mus pašventintų Dvasia ir
vandeniu. Krikštytojas nesutinka, Jėzus prieštarauja. Tai aš turėčiau būti tavo
pakrikštytas, sako žiburys Saulei, balsas – Žodžiui, didžiausias tarp gimusių
iš moterų – visos kūrinijos Pirmgimiui; tas, kuris šoktelėjo motinos įsčiose, –
tam, kuris įsčiose buvo pagarbintas; esamas ir būsimasis pirmtakas – tam, kuris
pasirodė ir dar pasirodys. Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, ir, reikėtų
pridurti, dėl tavęs. Mat žinojo, jog būtų buvęs pakrikštytas kankinystei; arba
būtų nuskaistintas kaip Petras, kuriam buvo nuplautos ne tik kojos. Ir štai
Jėzus išbrenda iš vandens, keldamas į aukštybes pasaulį, ir regi plyštant bei
prasiveriant dangų, kurį Adomas sau bei savo palikuonims buvo uždaręs, kaip ir
Edeno sodą, saugomą liepsna švytruojančio kalavijo. Štai ant jo nusileidžianti
Dvasia patvirtina jo dievystę, pati būdama jam lygi; iš aukštybių pasigirsta
balsas, jog iš čia jis yra kilęs. Sklęsdama tarsi balandis regimu pavidalu,
Dvasia suteikia garbę jo kūnui, įgavusiam dieviškumo, taigi Dievui. Panašiai
prieš daugybę amžių balandis paskelbė potvynio pabaigą.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA
MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
Be gimtosios nuodėmės
pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
Malda
Visagali
amžinasis Dieve, tu Jėzų Kristų, šiandien Jordane pasikrikštijusį, Šventajai
Dvasiai ant jo nusileidžiant, iškilmingai paskelbei esant tavo mylimąjį Sūnų;
padaryk, kad ir mes, tavo įsūnytieji vaikai, iš vandens ir Šventosios Dvasios
atgimę, visada tau mieli būtume. Prašome per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą