Dievo Žodis
Išmintis pati gieda savo
šlovės giesmę ir savimi didžiuojasi savo tautoje. Aukščiausiojo bendrijoje
atveria burną ir didžiuojasi jo Galybių artume. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada
Zione užėmiau savo vietą. Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, –
Jeruzalėje yra mano valda.
Įleidau šaknis
garbingoje tautoje, VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas. (Sir 24, 1-2.10-12).
Jo
gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika
metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. Iškilmėms pasibaigus ir jiems
grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to
nepastebėjo. Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui
pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. Nesuradę grįžo jo beieškodami į
Jeruzalę. Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų,
besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo
išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam
tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu
ieškome tavęs“. O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man
reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ Bet jie nesuprato jo žodžių. Jėzus iškeliavo
su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus
įvykius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių
akyse. (Lk 2, 41-52)
Mąstymas
Iš Šventojo Jono
Pauliaus II Apaštališkojo paraginimo „Redemptoris Custos.
Iškilmėms
pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet
gimdytojai to nepastebėjo“ . Kitą dieną jie pradėjo ieškoti jo „tarp giminių
bei pažįstamų“. Po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų,
besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo
išmanymu ir atsakymais“ . Marija paklausė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?
Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“ . Jėzus atsakė taip, kad jie
abu „nesuprato jo žodžių“. Jis pasakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi
nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“. Šį atsakymą išgirdo
Juozapas, apie kurį Marija ką tik buvo pasakiusi „tavo tėvas“. Iš tikrųjų visi
kalbėjo ir manė, kad „Jėzus yra Juozapo sūnus“ . Tačiau Jėzaus atsakymas
šventykloje „menamo tėvo“ sąmonėje turėjo atnaujinti tai, ką jis buvo girdėjęs
naktį prieš dvylika metų: „Juozapai... nebijok parsivesti į namus savo žmonos
Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“. Jau tada jis suprato, kad
yra Dievo paslapties saugotojas, o dvylikametis Jėzus aiškiai priminė tą
paslaptį: „Turiu būti savo Tėvo reikaluose“. Jėzus augo „išmintimi, metais ir
malone“ šventoje šeimoje, prižiūrimas Juozapo, kurio kilni užduotis buvo Jėzų
„auginti“, tai yra maitinti, rengti ir mokyti Įstatymo bei amato, nes tokia
buvo tėvo pareiga. Eucharistinėje aukoje Bažnyčia visų pirma primena šlovingąją
nepalytėtąją Mergelę Mariją, taip pat šventąjį Juozapą , nes jis „maitino tą,
kurį tikintieji turi valgyti kaip amžinojo gyvenimo duoną“. O Jėzus „buvo jiems
klusnus“, su pagarba atsiliepdamas į savo „tėvų“ rūpestingumą. Tuo jis norėjo
pašventinti šeimos ir darbo, kurį atlikdavo šalia Juozapo, pareigas.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA
MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
Be gimtosios nuodėmės
pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
Malda
Visagali
Dieve, Tu panorai nušviesti nuolankią Išganytojo vaikystę dieviškos išminties
pasireiškimu; tegul ir mes, užtariant Mergelei Marijai ir šventajam Juozapui,
būsime pripildyti išminties dvasios ir laikysime visus tavo žodžius savo
širdyje. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen
Komentarai
Rašyti komentarą