Per amžius, Motin,
stebuklingai globojai
mūs tėvus ir gynei,
būk ir vaikams jų
maloninga,
dangaus palaimą siųsk
Tėvynei.
(Komunijos antifona)
Kuomet
vis gilesnės ir niūresnės lapkričio sutemos bei darganos apgaubia ne tik mūsų
aplinką, bet dažnai ir širdį, o kasdienybės rutinos nuvarginta siela ima
blaškytis, - sušvinta Gailestingumo
Motinos iškilmė, kuri savo įstabiu grožiu sugrąžina mūsų širdims Dievo meilės
žėresį.
Daugybę
šimtmečių Gailestingumo Motina iš Aušros vartų lydi savo keliaujančius vaikus.
Nors yra daug gražių bei prasmingų Dievo Motinos titulų, kuriuos Jos garbei
pagimdė pamaldžioji liaudis, tačiau vienas iš gražiausių ir prasmingiausių yra
šis – Mater Misericordiae
(Gailestingumo Motina), Toji, kuri pagimdė pasauliui Įsikūnijusį Gailestingumą,
Vartai, per kuriuos Gailestingumas įžengė į nuodėmės pavergtą žmoniją ir
rūstybės vaikus perkeitė į malonės indus.
Neatsitiktinai
Vilnius (o kartu visa Lietuva) apdovanota ne vien Gailestingumo Motinos
atvaizdu, bet ir Viešpaties Jėzaus regėjimais šv. Faustinai, - kurių vaisius
yra Dievo Gailestingumo paveikslas. Dieviškoji Apvaizda atsitiktinumų nenumato.
Dievo Gailestingumas apreikštas Kristuje Jėzuje, gimusiame iš Mergelės Marijos
– Gailestingumo Motinos. Galbūt gerbtume Teisingumo Motiną, tačiau ar
išdrįstume prie Jos artintis pažinę savo nedorumą ?
O
mes, - kieno tėvai ir motinos esame ? Ką gimdo mūsų širdis ? Kas išeina iš mūsų
burnos vartų ? Gailestingumas, atlaidumas, pakantumas ? Ar priešingai –
smerkimas, pagieža, neapykanta. Nebūkime kietos širdies, tokios, kuri mato
Dievo stebuklus, bet lieka uždara ir šalta. Kas tada galės ją išgydyti ?
Bėkime
prie Gailestingumo Motinos ir slėpkimės po Jos maloninguoju apsiaustu, kartu su
pirmųjų amžių krikščionimis kartodami: Sub
tuum praesidium confugimus, Sancta Dei Genetrix. Nostras deprecationes ne
despicias in necessitatibus1, sed a periculis cunctis libera nos semper, Virgo
gloriosa et benedicta. (Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja.
Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk,
Mergele garbingoji ir palaimintoji)
„Ši Motina, paveiksle
pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris
čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti:
Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. Gailestingumo Motina,
kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį:
„Ieškok savo brolio.“ Taip mums atveria duris į naują pradžią, į naują aušrą.“
(Popiežius
Pranciškus. Kalba Aušros Vartuose)
Komentarai
Rašyti komentarą