Tavo gimimas, Dievo
Gimdytoja Mergele,
apreiškė džiaugsmą visam
pasauliui:
iš tavęs gimė Teisumo Saulė
– mūsų Dievas Kristus;
išlaisvinęs nuo prakeikimo Jis atnešė palaimą,
nugalėjęs mirtį mums davė amžinojo gyvenimo
dovaną.
(Iškilmės Benedictus antifona)
ISTORIJA
Šiandienė
šventė, kaip ir visos senosios Dievo Gimdytojos šventės, gimė Rytų Bažnyčioje. Apaštalų
laikus siekianti tradicija, Joakimo ir Onos namais įvardina vietą Jeruzalėje,
netoli Šventyklos, prie Avių vartų, kur buvo garsiosios Betzatos maudyklės, minimos
Jono Evangelijoje.
Manoma,
kad nuo IV a. čia buvo gerbiama Marijos Gimimo vieta, o apie 422–438 m.
pastatoma Gimimo bazilika (Sanctae Mariae ubi nata est). Spėjama, kad jos
pašventinimo diena - rugsėjo 8–oji - ir tapo liturgine Marijos Gimimo švente.
Šv. Jonas Damaskietis taip šlovina šią šventovę: „Sveiki, Avių vartai,
švenčiausioji Dievo Motinos Šventykla; Sveiki, Avių vartai, Karalienės šeimos
namai; Sveiki, Avių vartai, kitados Joakimo avių lopšys, dabar protingos
Kristaus kaimenės bažnyčia, panaši į dangų“. Kadangi Rytų Bažnyčioje,
liturginiai metai prasideda rugsėjo 1 d., tad Marijos Gimimas yra pati pirmoji
šventė, - išganymo Aušra ir visos kūrinijos atnaujinimo pradžia.
Ši
šventė jau buvo švenčiama Konstantinopolyje 530 metais. Lotynų apeigų Bažnyčią
Gimimo šventė pasiekė tik VII a. pab. Sirų kilmės popiežius Sergijus per šią
šventę įvedė procesiją nuo šv. Adriano bažnyčios iki Švč. M. Marijos Didžiosios
Bazilikos. Vakarų Europoje ji išplito X – XII a. Popiežius Inocentas IV (1243
m.) įvedė šventės oktavą su vigilija kaip padėką už kardinolų išlaisvinimą iš
Fridricho II apgulties. Popiežius Pijus X oktavą padarė neprivalomą, o Pijus
XII ją panaikino 1955 m. Skirtingai nei Rytuose, ilgainiui, jos reikšmė buvo
užgožta Nekaltojo Prasidėjimo minėjimo (tą liudija ir liturginis rangas, -
Marijos gimimas yra šventė, o Nekaltasis Prasidėjimas, - iškilmė).
Lietuvoje,
Mergelės Marijos Gimimo šventė nuo pat seniausių laikų neatsiejama nuo atlaidų
Šiluvoje, kur gerbiamas ne tik stebuklingas Dievo Motinos atvaizdas, bet ir
prisimenamas pirmasis Europoje įvykęs viešas Marijos apsireiškimas 1608 m.
TRADICIJA
Mergelės
Marijos Gimimo aprašymas mus pasiekia iš apie 120 metus atsiradusio
apokrifo „Genesis Mariae“ (Marijos
Gimimas), jame rašoma apie pamaldžią porą: Joakimą bei Oną, kurie buvo
nevaisingi. To meto sampratoje, nevaisingumas buvo laikomas Dievo bausme, todėl
Joakimas ir Ona nuolat patirdavo patyčias ir pažeminimus. Apokrifas pasakoja,
kad vieną dieną, kuomet Ona sielvartavo, jai pasirodė angelas, kuris tarė: „Ona,
Ona, VIEŠPATS Dievas išgirdo tavo maldą, štai tu pastosi ir pagimdysi, o tavo
palikuonis bus garsus visame pasaulyje. “ Tai išgirdusi Ona pradžiugo: “ Šlovė
Viešpačiui mano Dievui. Jei aš pagimdysiu, ar berniuką ar mergaitę, paaukosiu
savo vaiką kaip atnašą Viešpačiui savo Dievui. Jis tarnaus Jam per visas savo
gyvenimo dienas.“ Po devynių mėnesių, jiems gimė dukra, kurią jie pavadino
Marija.
PRASMĖ
Bažnyčia
paprastai nemini savo šventųjų žemiškųjų gimtadienių, bet pagerbia juos jų
gimimo Dangui dieną (lotyniškai dies
natalis), taip tarsi pabrėždama, jog tikrasis šventojo gyvenimas prasideda
po jo mirties, kuomet jisai būdamas Dievo akivaizdoje gali užtarti visus
žmones.
Ir
tik trims asmenims, Bažnyčia „padaro išimtį“ pagerbdama ir jų žemiškojo gimimo
pradžią. Tai aišku mūsų Viešpaties Jėzaus gimimas švenčiamas per Kalėdas, Jo
Pirmtako Jono Krikštytojo gimimas minimas per Jonines ir Jėzaus Motinos Mergelės
Marijos Gimimo iškilmė.
Šv.
Jonas Damaskietis taip aprašo Marijos Gimimo svarbą: „Būk palaiminta, o dukra,
kurią Dievas mums pažadėjo po mūsų nuopuolio. Tu panaikini mūsų bausmes, kurių
nusipelnė mūsų geidulingumas. Iš mūsų gavai mirtingąjį kūną, o mums grąžini
nemarumo skraistę. Iš mūsų gavai būtį, o duodi sveiką būtį. Panaikini skausmus
ir suplėšai mirties drabužį. Tu mus šauki į mūsų pirmąją gyvenimo vietą. Mes
užvėrėme rojaus vartus, o tu atlaisvini gyvenimo medžio kelią.“
Mergelės
Marijos gimimas ypatingai švenčiamas dėl to, kad gimė toji, iš kurios gims
Dievo Sūnus, - tai yra Dievo Išganymas jau visai priartėja. Marijos gimimas yra
tarsi Aušra skelbianti jog nuodėmės naktis baigiasi ir ateina Išganymo rytas: „Ji
yra ryto žvaigždė, nes skelbia didžios dienos atėjimą. Jai pasirodžius,
Atpirkimas prisiartino. Ryto žvaigžde, visokios šviesos žvaigžde, tu švieti
prieš patekant saulei, nes tavo gimimas ėjo pirma gimimo Jėzaus Kristaus, tavo
palaiminto Sūnaus, kuris yra dienos šviesa.“ (Šv. Raimundas Jordanas). Be
gimtosios nuodėmės pradėtoji Mergelė savo gimimu paskelbia, kad prasideda nauja
pradžia.
LITURGIJA
Iškilmės
liturgija, kaip ir dera gimtadieniui, yra pilna džiaugsmo. Įžangos priegiesmis
ragina džiaugsmingai minėti Mergelės Gimimą, kuris skelbia Išganytojo Gimimą.
Pradžios
maldoje Bažnyčia meldžia suteikti Viešpatį
malonės dovanų, kad Įsikūnijusio Žodžio Motinos gimimas visiems atneštų
paguodą bei ramybę.
Pirmasis
skaitinys iš pranašo Michėjo knygos kalba apie būsimąjį Izraelio Valdovą ir
Ganytoją, kurio valdžia sieks visas tautas ir gimines. Marija bus šio Valdovo
Motina.
Antrasis
skaitinys iš laiško Romiečiams, mums primena neapsakomą Dievo Apvaizdos išmintį
ir veikimą – Viešpats mus iš anksto numatė, išrinko ir pašaukė bei nuteisino ir
išaukštino, - visa tai dėl Kristaus malonės pilnatvės. Mergelė Marija yra
Pirmoji Išrinktoji ir Atpirktoji. Laikų pradžioje Ji buvo numatyta, išrinkta,
nuteisinta ir apdovanota kaip kilniausia Atpirkėjo Motina ir Padėjėja.
Iškilmės
Evangelija pagal Matą, dalijama į dvi dalis. Pirmoji pristato Kristaus
žemiškuosius protėvius nuo Abraomo iki Juozapo, vyro Marijos iš kurios gimė
Kristus. Mergelė Marija yra ta iš Jesės šaknies išdygusi atžala, kuri sukrovė
išganymo vaisių, - Viešpatį Jėzų. Antroje dalyje girdime Išganytojo gimimo
istoriją. Atrodytų nelogiška, švenčiant Marijos gimimą, skaityti ne apie Jos, o
apie Kristaus gimimą. Tačiau čia neįsivėlė jokia klaida. Mergelės gimimas mums
svarbus todėl, kad minime gimimą Tos, kuri Dievo Apvaizdos lėmimu, yra išrinkta
pagimdyti Išganytoją. Marijos Gimimas yra Kristaus Gimimo Vigilija. Tai tas
pats kaip džiugiai švęsti Kūčias, nekantriai laukiant rytojaus – Šventų Kalėdų.
REIKŠMĖ
Mergelės
Gimimas mums atskleidžia, kad Dievas be galo mumis rūpinasi ir myli. Jis
numatė, išrinko ir sutvėrė Mariją, kad Ji būtų Dievo Žodžio Šventovė:
„Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė, ir per visus amžius nenustosiu
būti. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. Taip
mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda.“
(Sir 24, 9-11). Tačiau Jis taip pat numatė, išrinko ir sutvėrė kiekvieną iš
mūsų. Kiekvienas žmogus yra Dievo norėtas, nė vienas nėra atsitiktinumas ar
klaida. Visi esame Jo mylimi, tačiau ne visi į šią meilę atsiliepiame.
Galiausiai,
kiekvienas gimtadienis, o ypač mamos, - skatina dėkoti už tą asmenį, įvertinti
Jo įtaką, prisiminti, kiek daug gero iš jo esame gavę. Minėdami savo
dangiškosios Motinos gimimo dieną, esame kviečiami dėkoti už Mariją, už Jos
motinišką meilę ir rūpestį mumis, pasiaukoti Jai dar labiau nei iki šiol.
Tedžiūgauja, Viešpatie,
šventomis paslaptimis gaivinama tavo Bažnyčia,
nes Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimas
visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis.
(Postkomunijos malda)
Komentarai
Rašyti komentarą