IV
a. apokrifas parašytas graikų kalba ir priskiriamas apaštalui Jonui.
1.
Švenčiausioji ir palaimintoji Dievo Motina Marija, visuomet mergelė, dažnai
lankydavo mūsų Viešpaties kapą; degindavo smilkalus ir melsdavosi parpuolusi
ant kelių. Ji šventai tikėjo, kad Išganytojas, kuris gimė iš jos, vėl ją
aplankys. Visa tai regėję žydai, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir pasakė: Marija
kiekvieną dieną eina prie kapo. Mat vyriausiasis kunigas buvo pastatęs sargybą
prie kapo, kad ji neleistų niekam ten melstis. Taigi jisai pasišaukė sargus ir
klausė jų, ar tai tiesa, ką sako žydai. Sargai dievagojosi, kad nieko panašaus
nėra matę. Nes Dievas neleido jiems regėti Marijos prie kapo. Kitą kartą, tai
buvo Prisirengimo dieną, Švenčiausioji Mergelė vėl meldėsi prie kapo; štai
atsivėrė dangus ir arkangelas Gabrielius
nužengė prie Marijos: Sveika, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimdytoja
! Tavo maldos pasiekė Dangų ir Tą, kuris išėjo iš tavęs. Ir štai tu paliksi šį
pasaulį bei nueisi pas savo Sūnų į Dievo karalystę.
2 Po šios žinios, Marija iškeliavo į šventąjį
Betliejų; jai patarnavo trys mergelės. Pailsėjusi Dievo Motina tarė mergelėms:
Atneškite man smilkytuvą, idant aš galėčiau šlovinti Viešpatį. Šios taip ir
padarė. O Marija meldėsi šiais žodžiais: O mano Viešpatie Jėzau Kristau, kuris
iš savo begalinio gerumo panorai gimti iš manęs. Išklausyk mano maldą. Atsiųsk
man apaštalą Joną, idant jį matydama, džiūgaučiau Tavyje. Taip pat atsiųsk man
ir likusius apaštalus, tuos, kurie jau yra Tavo akivaizdoje bei tuos, kurie dar
gyvena šiame pasaulyje. Aš trokštu juos pamatyti ir palaiminti Tavo vardu,
kuris yra tūkstantį kartų palaimintas; žinau, kad tu visuomet išklausai savo
nuolankią tarnaitę.
3
Marijai besimeldžiant, aš, apaštalas Jonas, Šventosios Dvasios galia, buvau
paimtas iš Efezo ir nuneštas ton vieton, kur buvo mano Viešpaties Motina. Atsidūręs
šalia jos, aš šlovinau Tą, kuris gimė iš jos. Tada aš tariau: Sveika, mano
Viešpaties Motina, kuri pagimdei Kristų, mūsų Išganytoją - džiūgauk, nes
greitai iškeliausi iš šio pasaulio su neapsakoma garbe. Ir Švenčiausioji Dievo
Motina garbino Dievą už tai, kad aš, Jonas, atvykau pas ją. Ji prisiminė
Viešpaties žodžius: Štai tavo Motina ir Štai tavo sūnus. Trys mergelės taip pat
šlovino Dievą. Mergelė Marija man tarė: Melskis ir smilkyk. Ir aš meldžiausi:
Viešpatie Jėzau Kristau, kurs darei nuostabius darbus, padaryk dar nuostabesnį
stebuklą tai, kuri Tave pagimdė; leisk savo Motinai išeiti iš šio gyvenimo, o
tie, kurie Tave nukryžiavo ir netikėjo Tavimi - lai stebisi ir netenka žado.
Man
baigus melstis Švenčiausioji Marija pasakė: Dabar duok man smilkytuvą.Ji
meldėsi šiais žodžiais: Garbė Tau, mano Dieve ir mano Viešpatie, nes įvyko
viskas, ką buvai man prižadėjęs - kad aš turėsiu išeiti iš šio pasaulio, kad Tu
ateisi pas mane su angelų pulkais. Aš, Jonas, tariau jai: Tikrai mūsų Viešpats
ir Dievas Jėzus Kristus ateis ir tu jį išvysi, kaip ir buvo žadėta.
Švenčiausioji Dievo Motina man atsakė: Žydai prisiekė, kad kai aš mirsiu, jie
sudegins mano kūną. Aš atsakiau: Niekas neišdrįs paliesti tavo šventojo ir
puikiojo kūno. Mergelė Marija paėmė smilkytuvą ir smilkė, o iš dangaus
pasigirdo balsas: Amen. Šventoji Dvasia paklausė manęs: Jonai, ar girdėjai
balsą iš dangaus suskambusį pasibaigus maldai ? Aš atsakiau: Taip, aš girdėjau.
Tuomet Šventoji Dvasia tarė man: Šis balsas reiškia, kad tavo broliai apaštalai
yra arti, mano galios dėka, jie bus čia šiandien. Tai išgirdęs, aš, Jonas,
ėmiau melstis.
4 Šventoji Dvasia tarė apaštalams: Lai visi
atvyksta iš visų pasaulio kraštų ir susirenka šventajame Betliejuje, pasitikti
svarbiausios Dievo Motinos gyvenimo dienos. Petras iš Romos, Paulius iš Tiberijos, Tomas iš Indijos, Jokūbas iš
Jeruzalės, Andriejus, Petro brolis ir Pilypas bei Lukas, Simonas Uolusis ir
Tadas buvo prikelti Šventosios Dvasios iš savo kapų. Jiems Šventoji Dvasia
tarė: nemanykite, kad atėjo Prisikėlimo diena bet tai atsitiko todėl, kad jūs
galėtumėte pasveikinti garbingąją ir šlovingąją mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
Motiną, nes jos Išėjimo diena arti, - ji bus paimta į Dangų. Taip pat ir Morkus atkeliavo iš
Aleksandrijos. Petras buvo pagautas debesysna ir stovėjo tarp dangaus ir žemės,
laikomas Šventosios Dvasios. Taip pat ir likusieji apaštalai buvo pagauti
debesysna ir atsirado greta Petro. Šventosios Dvasios galia jie atvyko visi
kartu.
5 Taip jie atsidūrė prie mūsų Dievo ir
Viešpaties Motinos ir ją pagarbino tardami: Nebijok ir neliūdėk. Viešpats
Dievas, kuris gimė iš tavęs, pasiims iš šio pasaulio didžioje garbėje. Marija,
pradžiugusi Dieve, atsisėdusi lovoje , tarė apaštalams: Štai dabar tikiu, kad
mūsų Dievas ir Mokytojas ateina iš Dangaus ir aš regėsiu Viešpatį, ir išeisiu
iš šio pasaulio, nes pamačiau jus atvykusius. Papasakokite man, kaip kiekvienas
iš jūsų sužinojote, kas aš iškeliauju, kaip ir iš kokių kraštų bei tolių jūs
atvykote pas mane ?
6 Tuomet Petras kreipėsi į apaštalus: lai
kiekvienas iš mūsų, kaip Šventoji Dvasia panorės viską, papasakoja Dievo
Motinai. Ir aš, Jonas, tariau: Kai tik aš atėjau ėjau prie šventojo altoriaus
Efeze, pasiruošti dieviškajai tarnybai, kai Šventoji Dvasia tarė man:
"tavo Viešpaties Motinos išėjimas jau greitai. Vyk į Betliejų ir
pasveikink ją." Su tais žodžiais apgaubė mane šviesa ir po akimirkos
atsidūriau prie durų, kur tu gyveni. Tada Petras ėmė pasakoti: Ir aš, būdamas
Romoje, per pietus išgirdau Šventosios Dvasios balsą sakantį:" tavo Viešpaties
Motina iškeliauja, nes laikas yra arti, vyk į Betliejų jos pasveikinti."
Ir štai šviesos debesis pakėlė mane aukštyn. Aš išvydau kitus apaštalus
skrendančius ant debesų bei balsą sakantį: " Visi traukite
Betliejun". Po to prabilo Paulius: Aš gyvenau netoli Romos, kai išgirdau
Šventosios Dvasios balsą sakantį man: " tavo Viešpaties Motina palieka šį
pasaulį ir iškeliauja į Dievo Karalystę, tad keliauk į Betliejų ir pasveikink
ją." Didžiulis šviesos debesis mane pagavo ir nuleido čionai. Tomas irgi
papasakojo: Aš keliavau po Indiją ir skelbiau Viešpaties Žodį; karaliaus sesers
sūnus Labdanas norėjo mane pakviesti į savo rūmus, kai Šventoji Dvasia prabilo:
"Ir tu, Tomai, keliauk į Betliejų pasveikinti Viešpaties Motinos, nes ji
ruošiasi iškeliauti į Dangų." Šviesa pagavo mane ir nuleido pas Tave.
Kitas prabilo Morkus: Kai aš, būdamas Aleksandrijoje, baugiau tris dienas
trukusias maldas, Šventoji Dvasia mane pagriebė ir atnešė pas Tave. Matas tarė:
Aš šlovinu ir garbinu Dievą, nes buvau laive ir grūmiausi su audra bei
šėlstančia jūra. Staiga aš išvydau šviesos debesį, kuris išsklaidė tamsą ir
nuramino audrą; jis pagavo mane ir atnešė Tau. Taip pat ir kiti apaštalai
papasakojo, kaip jie atsirado pas Dievo Motiną. Štai Baltramiejus tarė: aš
buvau Tėbuose ir skelbiau Žodį ir Šventoji Dvasia man pasakė: "Tavo
Viešpaties Motina iškeliauja, vyk tad jos pasveikinti į Betliejų. Didžiulis
šviesos debesis apsiautė mane ir taip atsidūriau pas tave.
7 Kai apaštalai baigė pasakoti savo istorijas,
Dievo Motina iškėlė rankas į dangų ir meldėsi: " Aš šlovinu, aukštinu ir
garbinu Tavo didingąjį Vardą, o Dieve, nes tu pažvelgei į savo nuolankią
tarnaitę ir didžių dalykų man padarei, štai tuo šiol mane palaiminta vadins
visos kartos ". Pasimeldusi ji tarė apaštalams: " smilkykite ir
melskitės". Jiems besimeldžiant, pasigirdo griausmas iš dangaus ir
nuaidėjo galingas balsas tarsi iš kovos vežimo. Visi išvydo miriadų miriadus
dangaus angelų; o balsas buvo tarsi Žmogaus Sūnaus. Serafimai apsupo ratu namą,
kuriame gulėjo Šventoji ir Nesuteptoji Dievo Motina Mergelė Marija. Visas
Betliejus regėjo tai, kas atsitiko. Kai kurie iš jo gyventojų nuvyko Jeruzalėn
ir viską papasakojo. Tuo metu kai pasigirdo balsas, saulė ir mėnulis staiga
nusileido prie namo, o šalia jų atsirado minios šventųjų. Visa tai įvyko Dievo
Motinos šlovei ir garbei. Taip pat atsitiko daugybė stebuklų: aklieji
praregėjo, kurtieji ėmė girdėti, raišieji vaikščioti, raupsuotieji išgijo,
demonų apsiėstieji buvo išlaisvinti. Visi, kuriuos vargino ligos, paliesdavo
išorinę namo sieną, kuriame buvo Dievo Motina ir šaukdavo: Švenčiausioji Marija, pagimdžiusi mūsų
Viešpatį Kristų, būk mums gailestinga", tuomet jie pasveikdavo. Ir visi,
kurie gyveno Jeruzalėje, išgirdę šią naujieną, ėjo į Betliejų, trokšdami
išgydymo, kurie juos vargino. Tą dieną, visus tuos, kurie stebuklingai pasveiko
apėmė didelis džiaugsmas. Jie šlovino Kristų mūsų Dievą ir Jo Motiną. Visoje
Jeruzalėje vyko šventė, jos metu buvo giedamos psalmės ir giesmės.
8
O žydų kunigai, kartu su savo tarnais, stebėjosi šitais įvykiais, kurie dėjosi.
Jie susirinko baisiai įniršę ir nutarė suimti Švenčiausiąją Dievo Motiną bei
šventuosius apaštalus esančius Betliejuje. Ir kai daugybė žydų ėjo į miestelį,
trokšdami atlikti tai ką sumanė, kelyje jie išvydo baisingą regėjimą, kuris
pakirto jiems kojas. Tad žydai greitai apsisuko ir grįžę atgal visa papasakojo
vyriausiajam kunigui. Tuomet visi kupini įniršio nuskubėjo pas valdytoją ir
šaukė: Ši moteris vargina mūsų tautą,
išvaryk ją iš Betliejaus ir iš Judėjos. Prokuratorius nustebo išgirdęs apie
visus nuostabius įvykius, kurie atsitiko ir tarė: Aš nesiruošiu jos vyti nei iš
Betliejaus nei iš kitos vietos. Tačiau žydai nesiliovė aimanavę ir ėmė
grasinti: Jei to nepadarysi, viską pranešime ciesoriui. Taip valdytojas buvo
priverstas pasiųsti šimtininką, kad išvytų apaštalus iš Betliejaus. O Šventoji
Dvasia tarė apaštalams ir Dievo Motinai: Štai valdytojas pasiuntė pas jus
šimtininką, nes žydai surezgė sąmokslą. Tad keliaukite iš Betliejaus ir
nebijokite, nes debesiu nukelsiu jus Jeruzalėn - Tėvo, Sūnaus ir Šventosios
Dvasios galia yra su jumis. Tai išgirdę apaštalai išėjo iš namo nešdami lovą,
kurioje gulėjo Dievo Motina. Staiga, kaip ir buvo žadėjusi, Šventoji Dvasia
juos pagavo debesiu ir jie akimirksniu atsidūrė prie Marijos namų Jeruzalėje.
Apaštalai čia apsistojo ir penkias dienas be paliovos šlovino Dievą. Kuomet
šimtininkas atėjo į Betliejų, jis nerado nei Dievo Motinos, nei apaštalų.
Tuomet jis klausė gyventojų: Ar ne jus atėjote pas valdytoją ir pasakojote apie
visus nuostabius ženklus ir stebuklus, kurie čia atsitiko ? Ir apie apaštalus,
kurie atvyko iš skirtingų kraštų, - tai kur jie ? Eime, dabar pas valdytoją.
Mat jis nežinojo apie apaštalų ir Dievo Motinos iškeliavimą. Taigi, šimtininkas
ir Betliejaus gyventojai visa papasakojo prokuratoriui. Tik po penkių dienų
visi suprato jog Dievo Motina yra Jeruzalėje, kartu su apaštalais. Nes atsitiko
daug stebuklų ir ženklų. Ir štai didelės minios vyrų, moterų ir mergelių atėjo
prie Marijos namų šaukdami: Švenčiausioji Marija, Kristaus mūsų Dievo
Gimdytoja, nepamirški žmonių giminės. Tuomet žydai su kunigais dar labiau įniršo, paėmę malkų,
ugnies, jie nuėjo prie namo trokšdami jį sudeginti. O valdytojas stovėjo ir
žiūrėjo kas bus. Tačiau vos tik žydai priėjo prie namo durų, staiga angelas
pasiuntė ant jų didžiulę ugnį. Visa Jeruzalė išsigando ir šlovino Dievą, kuris
gimė iš Jos. Valdytojas išvydęs kas atsitiko, garsiai ištarė: Iš tiesų, Tas,
kuris gimė iš Mergelės, Tas, kurį jus nužudėte - yra Dievo Sūnus. Apie tai
byloja šie ženklai. Tuomet kilo didelis nepasitenkinimas žydais, o daugelis
įtikėjo į mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, dėl stebuklų, kurie buvo padaryti.
9 Po šių ženklų, kurie atsitiko Dievo
Motinos, visuomet Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos dėka, Šventoji Dvasia tarė
mums, apaštalams: Viešpaties dieną Išganytojas gimė Betliejuje; Viešpaties
dieną Jeruzalės vaikučiai su palmių šakelėmis jį sutiko, šaukdami: "
Hosana, Aukščiausiajam, palaimintas kuris ateina Viešpaties vardu ";
Viešpaties dieną jis prisikėlė iš numirusiųjų; Viešpaties dieną jis ateis iš
Dangaus didžioje garbėje ir šlovėje pasiimti Švenčiausios ir garbingiausios
Mergelės Marijos, kuri jį pagimdė. Atėjus sekmadieniui Dievo Motina tarė
apaštalams: Smilkykite, nes ateina Kristus apsuptas miriadų angelų; štai jis -
sėdintis ant cherubinų. Mums besimeldžiant atsirado nesuskaitoma daugybė
angelų, o virš jų Viešpats, nešamas cherubinų. Ir štai skaisčiausia šviesa
apšvietė Mergelę Mariją, o visos Dangaus dvasios puolė priešais Viešpatį ir jį
pagarbino. Jisai tarė savo motinai: Nebijok, lai pradžiunga ir nurimsta tavo
širdis, nes tau leista pamatyti mano šlovę, kurią man suteikė Tėvas.
Švenčiausioji Mergelė Marija pakėlė akis ir išvydo Sūnų, pilną garbės, kurią
neįmanoma apsakyti. Viešpats atsirado šalia jos ir pasakė: Nuo dabar tavo nesuteptas kūnas bus perkeltas
į Rojų, o tavo švenčiausioji siela į Dangų, mano Tėvo malonėn, kur Jisai
viešpatauja neperregimoje šviesoje.
Tai
išgirdusi Dievo Motina paprašė: Viešpatie, ištiesk savo dešinę ir palaimink
mane. Viešpats ištiesė savo skaisčiausiąją ranką ir palaimino Mariją.
Švenčiausioji Mergelė Marija paėmė šią nesuteptą ranką ir pabučiavo tardama: Aš
garbinu šia dešinę ranką, nes ja Tu sutvėrei dangų ir žemę. Maldauju Tavęs,
Kristau ir Dieve - Amžių Karaliau, Tėvo viengimi Sūnau, - išklausyk savo
nuolankią tarnaitę. Tu, kuris gimei iš manęs ir iš meilės išgelbėjai visą
žmoniją, gelbėk kiekvieną, kuris šaukiasi, meldžia ar prisimena Tavo tarnaitę.
Tai išgirdę apaštalai parpuolė ant kelių ir ėmė prašyti: O, Viešpaties Motina, palaimink
šį pasaulį, nes tu iškeliauji. Juk tu palaiminai ir išvadavai jį pagimdydama
Pasaulio Šviesą. Tuomet Dievo Motina meldėsi: O Dieve, iš savo gailestingumo
siuntęs savo vienatinį Sūnų į mano vargingą kūną, tam, kad gimtų iš manęs tokiu
pat vargingu kūnu, - pasigailėk pasaulio ir kiekvienos sielos, kuri šauksis
Tavojo Vardo. Paskui ji vėl meldė: O Dieve, o Dangaus Karaliau, o Gyvojo Dievo
Sūnau, išklausyk kiekvieno, kuris šauksis Tavojo Vardo idant Tavasis Gimimas
būtų šlovinamas. Ir trečią kartą ji prašė: O Viešpatie Jėzau Kristau, kuris esi visagalis danguje ir
žemėje, aš šaukiuosi Tavo Šventojo Vardo - pašventink tas vietas, kuriose bus
šaukiamasi mano vardo; pašlovink tuos, kurie manęs šauksis idant jie Tave
šlovintų mano vardu, nes tu išklausysi visus jų prašymus ir maldas. Tuomet
Viešpats tarė savo Motinai: Lai pradžiunga tavoji širdis, nurimk, - o
apdovanotoji malonėmis Tėvo, Manęs ir Šventosios Dvasios. Kiekvienas, kuris
šauksis tavojo Vardo - nebus sugėdintas, bet susilauks gailestingumo ir ramybės,
tiek šiame, tiek aname pasaulyje.
10 Tuomet Viešpats prabilo į Petrą: Atėjo laikas
giedoti šlovės giesmes. Petras ėmė giedoti, o su juo ir visos Dangaus dvasios,
šaukdamos: Aleliuja. Staiga Dievo Motinos veidas ėmė šviesti skaisčiau nei
saulė; ji palaimino apaštalus ir ėmė šlovinti Dievą. Viešpats ištiesė savo
ranką ir priėmė Marijos šventą ir nesuteptą sielą. Su sielos išėjimu, visas
kambarys buvo užlietas neperregima šviesa ir pakvipo nuostabiausias kvapais. Ir
štai, aš išgirdau balsą iš Dangaus: Palaiminta esi tarp moterų. Tuomet aš,
Petras, Paulius ir Tomas suvyniojome jos puikųjį kūną ir paguldėme į karstą.
Mums benešant jį, vienas žydas, vardu Jefonijas, pribėgo ir sugriebė karstą; ir
štai Viešpaties angelas ugnies kardu nukirto jam rankas iki pečių, ir jos liko
kabėti ore, virš karsto. Išvydusi šį stebuklą minia kalbėjo: Iš tiesų, Tas,
kuris gimė iš tavęs yra tikras Dievas, - o Dievo Motina, nepaliestoji Mergele
Marija. Ir Jefonijas, kai Petras jam pasakė kokius stebuklus Dievas daro per ją,
atsistojo šalia karsto ir šaukė: Švenčiausioji Marija, Dievo Gimdytoja,
pasigailėk manęs. Tuomet Petras atsigręžė į jį tardamas: Vardu To, kuris gimė
iš jos, - tavo rankos, kurios buvo atimtos iš tavęs, vėl tau grąžinamos. Ir
štai, rankos kabėjusios virš karsto vėl prigijo Jefonijui. Ir jis įtikėjo, ir
šlovino Viešpatį Kristų, kuris gimė iš Jos.
11 Po šio įvykio apaštalai nunešė Marijos karstą
ir paguldė jos šventąjį kūną naujame kape, kuris buvo Getsemanės sode . Ir
neapsakomas kvapas pasklido iš Dievo Motinos Mergelės Marijos kapo; tris dienas
angelai šlovino Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gimė iš jos.
Baigiantis
trečiajai dienai daugiau nebesigirdėjo angelų giesmių. Visiems tapo aišku, kad
jos nepaliestasis kūnas buvo paimtas į Rojų.
12 Ir štai mes išvydome Elzbietą, šv. Jono
Krikštytojo motiną, Oną - mūsų Valdovės motiną, Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir
Dovydą. Jie visi šlovino Viešpatį ir giedojo Aleliuja. Šventųjų minios garbino
Dievo Motiną; visur buvo pilna šviesos, nes nėra nieko nuostabesnio už šviesą.
Nuostabus kvapas sklido iš tos vietos, kur buvo jos kūnas. Taip pat giesmės,
nuostabiausios giesmės, kurias gali girdėti tik nesuteptieji. O mes, apaštalai,
išvydę jos kūno perėjimą, šlovinome Dievą, kad parodė mums savo galybę mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Motinos išaukštinimu. O josios maldas, globą,
palaikymą ir apsaugą mes galime gauti tiek šiame, tiek aname pasaulyje. Todėl
mes visur ir visada garbiname jos viengimį Sūnų, kartu su Tėvu ir Šventąja
Dvasia per amžių amžius. Amen.
Komentarai
Rašyti komentarą