Vatikano II Susirinkimo Mokymas apie Marijos Ėmimą į Dangų

Vatikano II Susirinkimo priešaušryje, vienas iš garsiausių XX a. teologų Karlas Rahneris, kalbėdamas apie Marijos Ėmimą į Dangų, pabrėžė šio slėpinio sąsają su kiekvienu krikščioniu: „Marija pasirodo kaip tobulai atpirktoji bei tobulo atpirkimo pavyzdys <...> Joje tobulas kūno ir sielos atpirkimas jau yra įgyvendintas.“  Prasidėjus Vatikano II Susirinkimui (1962 – 1965 m.), jo Tėvai kalbėdami apie Mariologiją, pastebėjo, kad  šis mokymas tapo atsietas nuo kristologijos ir ekleziologijos, tad Marija imta suvokti tarsi esanti šalia Kristaus slėpinio, bet ne jame.  Tad kalbėdami apie Marijos vaidmenį Išganymo istorijoje, Susirinkimo Tėvai neparuošė atskiro dokumento, bet Marijos slėpiniui paskyrė paskutinią dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen Gentium (1964 m. lapkričio 21 d., Marijos Paaukojimo šventė) dalį, pavadintą: Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Čia Susirinkimo Tėvai pasiūlė tokias kryptis mariologijai:
1.                   Marijos vaidmuo Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje;
2.                   Marijos vaidmuo Išganymo darbe;
3.                   Marija ir Bažnyčia;
4.                  Pamaldumas Marijai Bažnyčioje;
5.                   Marija vilties ir paguodos ženklas keliaujančiai Bažnyčiai.
Kalbėdami apie Marijos Ėmimo į Dangų slėpinį, Susirinkimo Tėvai pakartoja dogmatizuotą Bažnyčios Mokymą: „Galiausiai apsaugota, nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį (plg. Apr 19, 16) ir nuodėmės bei mirties nugalėtoją.“  Taip pabrėžiamas Marijos Nekaltasis Prasidėjimas, jos išaukštinimas ir ypatingas ryšys su Kristumi. Kartu pabrėžiama motiniškoji Marijos rolė, dėl kurios Ji ir Danguje yra Bažnyčios Motina ir Užtarėja: „Ši Marijos motinystė malonės plane, prasidėjusi, apreiškimo metu jai ištikimai pareiškus savo sutikimą, kurį nesvyruodama išlaikė po kryžiumi, nepaliaujamai tęsiasi, iki visi išrinktieji bus galutinai atbaigti. Paimta į dangų, ji nesiliovė eiti šių išganymą teikiančių pareigų, bet daugeriopu užtarimu ir toliau neša mums amžinojo išganymo dovanas. Savo motiniška meile ji rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją tėvynę. Todėl Bažnyčioje šaukiamasi palaimintosios Mergelės, vadinant ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės, Tarpininkės titulais.“  Susirinkimo Tėvai ypatingai pabrėžia ekleziologinį Marijos Ėmimo į Dangų aspektą: Marija yra Bažnyčios pirmavaizdis, todėl tai kas nutiko Marijai, tas laukia ir Bažnyčios, bei paskiro jos nario. Taip ši Marijos privilegija įjungiama į bendrą Išganymo istorijos planą ir nebelieka vien Marijai skirta dovana, bet ir džiugia viltim kiekvienam tikinčiajam: „Tuo metu, kai palaimintojoje Mergelėje Bažnyčia jau pasiekė tobulybę, kurioje ji yra be dėmės ir raukšlės (plg. Ef 5, 27), Kristaus tikintieji dar tebesistengia apgalėdami nuodėmę augti šventumu <...> Kaip danguje jau pašlovinta kūnu ir siela Jėzaus Motina yra būsimajame amžiuje atbaigsimos Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip šioje žemėje, kol ateis Viešpaties diena (plg. 2 Pt 3, 10), ji šviečia keliaujančiajai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos ženklas. <...>  Visi Kristaus tikintieji tegul karštai prašo Dievo ir žmonių Motiną, kad ji, savo maldomis padėjusi gimstančiai Bažnyčiai ir dabar išaukštinta danguje virš visų palaimintųjų ir angelų, visų šventųjų bendrystėje užtartų mus savo Sūnui, iki visos tautų šeimos – ir krikščioniškomis vadinamos, ir dar nepažįstančios savo Išganytojo – taikoje ir santarvėje laimingai susiburs į vieną Dievo tautą švenčiausiosios ir nedaliosios Trejybės garbei.“

Apibendrinant galima teigti, kad Susirinkimas Marijos Ėmimo į Dangų slėpinį nušvietė ekleziologinėje šviesoje, taip susiedamas jį su kiekvieno tikinčiojo galutine eschatologine perspektyva. Verta pastebėti, kad kaip tik Lumen Gentium patvirtinimo dieną, popiežius Paulius VI paskelbė Mariją Bažnyčios Motina: „ Taigi, Palaimintosios Mergelės garbei ir mūsų paguodai, mes skelbiame Švenčiausiąją Mariją Bažnyčios Motina, tai yra visų krikščionių – tiek tikinčiųjų, tiek ganytojų, kurie šaukiasi Jos kaip meilingosios Motinos.“





[1] Wiseman V. D. The Assumption // campus.udayton.edu/mary/resources/MaryInDoctrine/Assumption.pdf 2013.05.05
[2]Skinkaitis R. Trumpas mariologijos kursas. Ten pat. P. 45.
[3] Pelikan J. Mary throuh the centuries. Her place in history of culture. Yale. 1996. P. 212-213.
[4] Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium // Vatikano II Susirinkimo nutarimai. Ten pat. 59
[5] Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium // Vatikano II Susirinkimo nutarimai. Ten pat. 62.
[6] Ten pat. 59.65.68.69
[7] Suprenant. J. L. Mary, Mother of the Church // www.cuf.org/FileDownloads/motherofthechurch.pdf 2013.05.11.

Komentarai