Rytų Bažnyčios Tėvų homilijos apie Marijos Paėmimą į Dangų VII – VIII a.

Marijos Dangun Ėmimo šventei plintant Rytų Bažnyčioje, atsirado pirmosios homilijos skirtos šiam minėjimui. Pirmoji iš tokių – Jono Tesalonikiečio, kuris buvo šio miesto vyskupas tarp 610 – 649 m.[1] Jis savo homilijoje pateikia ortodoksinę nekanoninių tradicijų apie Marijos Užmigimą versiją. Jono tikslas buvo savo bendruomenei papasakoti apie Marijos gyvenimo pabaigą bei paruošti eilinį tikintįjį šventai mirčiai.[2]
Kita Livijas mieso Palestinoje, vyskupo Theoknos homilija (apie 630 m) aiškiai paliudija tikėjimą Marijos kūno prikėlimu. Theoknos mažai remiasi nekanoninėm tradicijom, bet Marijos Išaukštinimą siekia pagrįsti Šventojo Rašto įvaizdžiais bei dieviškosios Motinystės privilegija.[3]
Gražiausia teologine ir retorine prasme yra  Jeruzalės patriarchui Modestui († 630 m.) priskiriama homilija, tikriausia parašyta po III Konstantinopolio Susirinkimo (680 – 681 m.). Marijos Išaukštinimą susieja su velykiniu Įvykiu – Marijai išsipildė tai, kas nutiks kiekvienam tikinčiajam.[4]
VIII a. subrandino gilius teologinius svarstymus Marijos Ėmimo į Dangų tema. Šv. Andrius Kretietis († 740 m.) paliko tris homilijas šia tematika. Jis Marijos mirtį laiko dalyvavimu Kristaus pergalėje, dėl kurios Ji yra prikeliama. Kiekvieno krikščionio mirtis tėra dormitio (užmigimas). Marijos Prikėlimas užbaigia žmonijos atpirkimo istoriją: „Mirtis, kuri yra sava žmogui, taip pat pasiekė ir ją, tačiau, ne tam, kad įkalintų, kaip yra su mumis arba idant nugalėtų ją. Dieve, apsaugok! Jai tai buvo tik saugus užmigimo (Dormition) patyrimas, kuris atėjo iš aukščiau, vedantis ir mus aukštyn, link mūsų vilties šaltinio.“[5]
Šv. Germanas, Konstantinopolio patriarchas (715- 730 m.) savo homilijose Mariją pristato kaip Išganymo bendradarbę, žmonių Užtarėją: „aš tave padarysiu pylimu pasauliui, tiltu tiems, kurie blaškomi potvynio, arka tiems, kurie yra išgelbėti, lazda tiems, kurie vedami už rankų, nusidėjėlių užtarėja ir kopėčiom, kurios nuveda žmogų į Dangų.“[6]
Vienos iš paskutinių patristinio laikotarpio Dormitio šventės homilijų yra parašytos apie 730 – 740 m. šv. Jono Damaskiečio († 750 m.). Jose Marijos Išaukštinimas pristatomas kristocentrinėje perspektyvoje. Kadangi Kristus iš Marijos gavo žmogiškumą, tai mainais Jis panoro apdovanoti savo Motiną ypatinga privilegiją – paimdamas ją į Dangų su kūnu ir siela. Marija yra Valdovė ir Karalienė. Dėl Jos išaukštinimo, Kristus visa palenkė Marijos valdžiai: „pirma ji turėjo būti paskirta mirtingumui, kad būtų apgaubta nemirtingumu, nes kūrinijos Viešpats neatmeta bausmės mirtimi. Ji mirė kūnu, sunaikino mirtį mirtimi, per gendamumą suteikė negendamumą ir savo pačios mirtį padarė prisikėlimo šaltiniu.“[7]




[1] On the Dormition of Mary: early patristic homilies / ed. B. E. Daley. New York. 1998. P. 12.
[2] Ten pat. P. 13.
[3] Ten pat. P. 14.
[4] On the Dormition of Mary: early patristic homilies / ed. B. E. Daley. Ten pat. P. 15-16.
[5]  Gambero L. Mary and the Fathers of the Church // Mariology. Ten pat. P. 156.
[6] Ten pat. P. 153.
[7] Ten pat. P. 161.

Komentarai