Liturginis Marijos paminėjimas Natalis
Mariae (Marijos gimimas Dangui)
Rytų Bažnyčioje imtas švęsti IV a. pab -
Va pr. Jeruzalės bažnyčia šią šventę mini rūgpjūčio 15 d., Konstantinopolis ir
Sirija – gruodžio 26 d., o Egipto krikščionys – sausio 16 d.[1] Ši
šventė buvo susieta ne su Marijos mirtimi ir Išaukštinimu, bet su Jos
dieviškąja motinyste. Buvo skaitoma Izaijo pranašystė apie Mergelę ir Emanuelį
(Iz 7, 10-16), Pauliaus mokymas apie Dievo Sūnų gimusį iš moters (Gal 3, 29 –
4,7) bei Evangelija apie Kristaus gimimą (Lk 2, 1-7).[2]
Jeruzalėje ši šventė buvo švenčiama Kathisma
Theotokos (Dievo Gimdytojos poilsio) bažnyčioje, esančioje tarp Jeruzalės
ir Betliejaus.
Ši bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur pasak Jokūbo proevangelijos
Marija ilsėjosi prieš pasiekiant Betliejų.[3] Kita
svarbi Marijos kulto vieta Jeruzalėje, tiesiogiai susijusi su Marijos mirtimi –
tai Marijos kapo bažnyčia, pastatyta ant I a. nekropolio apie 450 m. Bažnyčia
pastatyta Getsemanėje, kur bent jau nuo V a. pr. buvo gerbiamas Marijos kapas.[4]
Tikriausiai Va. pab arba VI a. I p. Natalis
Mariae virto koimesis Theotokos
(Dievo Gimdytojos užmigimas). Yra išlikę liturginiai himnai šiai šventei iš 560
m.[5] Taip
pat šventimo vieta perkelta iš Kathisma bažnyčios į Marijos kapo. Šios šventės
turinio pasikeitimas įvyko palaipsniui, mat įprastai dies natalis buvo suprantama kaip šventojo gimimo Dangui diena, tad
natūralu, kad Marijos dies natalis virto ne jos dieviškos motinystės, o jos
dangiškos garbės paminėjimo diena. Tad ankstesnis šventės turinys persikėlė į
naują Apreiškimo Marijai šventę.[6]
Panašus virsmas įvyko ir Aleksandrijos bažnyčioje, čia VI a. pr Tobe mėnesio 21
d. (sausio 16 d.) minėta Marijos motinystės šventė tampa jos Dormitio (Užmigimo) švente. Iki 550 m.
koptų liturgijoje įvedama nauja šventė skirta Marijos Paėmimui į Dangų – Mesore
mėnesio 16 d. (rugpjūčio 9 d), taip gimsta savitas 206 dienų liturginis
laikotarpis, nuo Marijos palaidojimo iki jos kūno prikėlimo.[7] Marijos Užmigimo šventė greitai išplito po
visą Rytų Bažnyčią ir buvo populiari, nes Imperatorius Mauricijus († 602 m.),
VI a. pab ją įvedė visoje Bizantijos imperijoje ir nustatė jos datą – rugpjūčio
15 d. Tuo tarpu Vakaruose Marijos Paėmimo (Asumptio )šventė buvo minima VI a.
II p. Galijos Bažnyčioje, sausio 18 d.[8] Romą
ji pasiekė tik VII a. viduryje.
[1] Shoemaker S. Ancient traditions of the
Virgin Mary‘s dormition and assumption. Oxford. 2010. P. 115.
[2] Ten
pat P. 117.
[3] Shoemaker S. Ancient traditions of the
Virgin Mary‘s dormition and assumption.Ten pat. P. 82.
[4] Ten
pat. P. 99-100.
[5] Ten
pat. P.120.
[6] Ten
pat. P. 121-122.
[7] Ten
pat. P. 59.
[8] The
feast of Assumption // www.newadvent.org/cathen/02006b.htm
2013 04 21
Komentarai
Rašyti komentarą