ŠVČ. MERGELĖ MARIJA DIEVIŠKOJO GANYTOJO MOTINA

Švč. Mergelė Marija Dieviškojo (Gerojo) Ganytojo Motina yra laikoma Kapucinų ordino Globėja

Žmonėms nėra lengva suprasti Mariją, nors ją ir labai myli. Išties daug lengviau aptikti nuo Dievo nutolusioje širdyje pamaldumą jai, o ne Jėzui.

Ji visuotinai mylima.

O priežastis yra ta, kad Marija – tai Motina. Paprastai Motinos, ypač mažų vaikų, nebūna „suprastos“, jos yra „mylimos“, ir neretai, netgi labai dažnai, pasitaiko, kad net aštuoniasdešimties metų žmogus miršta kaip paskutinį žodį tardamas: „mama“.

Mama yra labiau širdies nuojautos negu intelekto spekuliacijos objektas, ji labiau poezija negu filosofija, nes per daug reali ir apčiuopiama, artima žmogaus širdžiai.

Taip yra ir su Marija, motinų Motina, kuriai neprilygsta viso pasaulio motinų kartu sudėtas švelnumas, gerumas, gailestingumas.

Jėzus tam tikra prasme stovi priešais mus: Jo dieviški ir spinduliuojantys žodžiai per daug skiriasi nuo mūsų žodžių, kad su jais susipainiotų; priešingai, jie – prieštaravimo ženklas.

Marija yra taiki kaip gamta, tyra, giedra, vaiski, santūri, graži; toji toli nuo pasaulio esanti gamta, kalnuose, kaime pajūry, žydrame ar žvaigždėtame danguje. Ji ir stipri, tvirta, tvarkinga, vientisa, nepalenkiama, kupina vilties, nes gamtoje nuolat vešinti gyvybė visad sveikatinga, papuošta kvapiu žiedų gražumu, meili gausiu vaisių apstumu.

Marija yra per daug paprasta ir per daug artima mums, kad ją „kontempliuotume“.

Ji „apdainuojama“ tyrų ir įsimylėjusių širdžių, kurios šitaip išreiškia tai, ką turi savyje gražiausia. Atneša dieviškumą į žemę tarsi dangiškas nuolydis, kuris iš svaiginančių Dangaus aukštumų nusileidžia iki begalinio kūrinių menkumo. Ji visų ir kiekvieno Mama, kuri vienintelė moka nepakartojamai čiauškėti ir šypsotis savo vaikeliui, ir taip, kad nors ir būdamas mažas, kiek­vienas jau sugeba tuo švelnumu mėgautis ir savo meile atsakyti į tą meilę.

Marija nėra suprasta, nes pernelyg arti mūsų. Ji, nuo Amžinybės paskirta nešti žmonėms malones, Dievo Sūnaus brangakmenius, yra greta mūsų ir laukia visad vildamasi, kad bus pastebėtas jos žvilgsnis ir priimta dovana.

O jei kas nors, savo laimei, ją supranta, ji pagauna jį į savo taikos Karalystę kurios karalius yra Jėzus, o Šventoji Dvasia yra to Dangaus alsavimas.

Chiara Lubich, † 2008


šaltinis: Mišiolėlis GYVOJI DUONA

Komentarai