Liturginiame kalendoriuje spalio 7 dieną Bažnyčia mini Švč. Mergelę Mariją, Rožinio Karalienę. Liaudyje ši šventė vadinama Marijos Rožančinės vardu. Šiuos metus - nuo praeitų metų liturginio minėjimo iki šiemetinio - popiežius Jonas Paulius II buvo paskelbęs Rožinio metais.Švento Tėvo išties nuostabios mintys apie Rožinį iš apaštališkojo laiško "Rosarium Virginis Mariae".
"Aš pageidauju, kad visus metus įvairiose krikščioniškose bendruomenėse būtų ypatingai populiarinama ši malda ir atskleidžiama jos vertė. Todėl laikotarpį nuo šių metų spalio iki 2003 m. spalio skelbiu Rožinio metais",- rašė Šventasis Tėvas prieš metus paskelbtame apaštališkajame laiške "Rosarium Virginis Mariae".
Beje, tame pačiame laiške Šventasis Tėvas pabrėžė, kad rožinio malda yra lobis, kurį turime iš naujo surasti. Minėdami Švč. Mergelės Marijos Rožančinės šventę, dar kartą įsigilinkime į Šventojo Tėvo mintis apie rožinį."Aš pats nepraleisdavau nė vienos progos, ragindamas dažnai kalbėti rožinį. Nuo pat vaikystės ši malda užėmė svarbią vietą mano dvasiniame gyvenime. [...] Rožinis lydėjo mane džiaugsmo ir išmėginimo momentais. Jam aš patikėdavau daugelį rūpesčių. Jame visada rasdavau paguodos. [...] 1978 m. spalio 29 d., vos dviem savaitėms praėjus po išrinkimo į Petro sostą, tarsi nujausdamas šį tą sieloje, šitaip kalbėjau: "Rožinis - mano mylima malda. Tai nuostabi malda. Nuostabi paprastumu ir gilumu. [...] Galima sakyti, kad rožinis yra malda, savotiškai komentuojanti Vatikano II Susirinkimo Konstitucijos Lumen gentium paskutinį skyrių, kuriame kalbama apie nuostabų Dievo Motinos buvimą Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Iš tikrųjų "Sveika, Marija" fone prieš sielos akis vienas po kito vyksta svarbiausi Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai. Telkdamiesi į džiaugsmo, kančios ir garbės slėpinius, jie gyvai jungia mus su Jėzumi, taip sakant, per jo Motinos širdį. Kartu į šias rožinio dešimtis mes galime surinkti visus mūsų asmeniško ar šeimos gyvenimo, mūsų šalies, Bažnyčios, žmonijos įvykius, t. y. mūsų asmeniškus ir mūsų artimo įvykius, ypač artimiausių ir labiausiai mums rūpinčių žmonių įvykius. Šitaip paprasta rožinio malda išsilieja žmogiškojo gyvenimo ritmu". Kalbant rožinį, tradiciškai naudojamasi vėriniu. Pernelyg paviršutiniška praktika dažnai pastūmėja jį traktuoti kaip paprastą "Sveika, Marija" skaičiavimo priemonę. Tačiau jis išreiškia ir tam tikrą simboliką, galinčią naujai įprasminti kontempliaciją. Ryšium su tuo pirmiausia reikia pažymėti, kad vėrinys artėja prie Nukryžiuotojo, kuris šitaip atveria ir užsklendžia pačios maldos kelią. Tikinčiųjų gyvenimas ir malda sutelkiami į Kristų. Visa kyla iš jo, visa krypsta į jį ir visa per jį Šventojoje Dvasioje pasiekia Tėvą. Kaip skaičiavimo priemonė, užduodanti maldos judėjimo ritmą, vėrinys primena nesibaigiantį krikščioniškojo kontempliavimo ir tobulėjimo kelią. Pal. Baltramiejus Longas žiūri į vėrinį ir kaip į grandinę, jungiančią mus su Dievu. Taip, grandinė, tačiau švelni grandinė, nes toks mūsų santykis su Dievu, kuris yra Tėvas. "Sūniška" grandinė susieja mus su Marija, "Viešpaties tarnaite" (plg. Lk 1, 38), galiausiai - ir su pačiu Kristumi, kuris, būdamas Dievas, iš meilės mums tapo "tarnu" (plg. Fil 2, 7). Taip pat gražu simbolinę vėrinio reikšmę išplėsti į mūsų tarpusavio santykių sritį; jis primena bendrystės ir bičiulystės ryšį, siejantį mus su Kristumi. Rožinis - lobis, kurį reikia atrasti Brangūs broliai ir seserys! Tokia lengva ir kartu tokia turtinga malda tikrai nusipelno, kad ją iš naujo atrastų krikščionių bendruomenė. [...] Kreipiuosi pirmiausia į jus, mieli episkopato broliai, kunigai ir diakonai, taip pat į jus, pastoracijos darbuotojai, einantys įvairias pareigas, idant asmeniškai patyrę rožinio grožį, taptumėte veikliais jo iniciatoriais. Tikiu, kad ir jūs, teologai, po tikslių ir kartu išmintingų apmąstymų, grindžiamų Dievo žodžiu ir dėmesingų krikščioniškosios liaudies gyvenimui, atskleisite šios tradicinės maldos dvasinius turtus ir pastoracinę vertę. Dedu viltis į jus, pašvęstieji vyrai ir moterys, ypatingu būdu pašaukti kontempliuoti Kristaus veidą Marijos mokykloje. Atsigręžiu į jus, visų luomų broliai ir seserys, į jus, krikščioniškosios šeimos, į jus, ligoti ir pagyvenę žmonės, į jus, jaunuoliai: su pasitikėjimu vėl imkite į rankas rožinio vėrinį, iš naujo atverdami jį Šv. Rašto šviesai, harmonijoje su liturgija, jūsų kasdienio gyvenimo kontekste. Tenevirsta mano kreipimasis negyva raide! [...]Mielai pasisavinu jaudinančius žodžius, kuriais pal. Baltramiejus Longas, rožinio apaštalas užbaigia garsųjį Prašymą Šventojo Rožinio Karalienei: "O rožini, palaimintas Marijos, švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantis prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste jūros katastrofoje, daugiau tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas, o Pompėjos Rožinio Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o Nusidėjėlių Gynėja, o Aukščiausioji Nuliūdusiųjų Paguoda! Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir danguje".
"Aš pageidauju, kad visus metus įvairiose krikščioniškose bendruomenėse būtų ypatingai populiarinama ši malda ir atskleidžiama jos vertė. Todėl laikotarpį nuo šių metų spalio iki 2003 m. spalio skelbiu Rožinio metais",- rašė Šventasis Tėvas prieš metus paskelbtame apaštališkajame laiške "Rosarium Virginis Mariae".
Beje, tame pačiame laiške Šventasis Tėvas pabrėžė, kad rožinio malda yra lobis, kurį turime iš naujo surasti. Minėdami Švč. Mergelės Marijos Rožančinės šventę, dar kartą įsigilinkime į Šventojo Tėvo mintis apie rožinį."Aš pats nepraleisdavau nė vienos progos, ragindamas dažnai kalbėti rožinį. Nuo pat vaikystės ši malda užėmė svarbią vietą mano dvasiniame gyvenime. [...] Rožinis lydėjo mane džiaugsmo ir išmėginimo momentais. Jam aš patikėdavau daugelį rūpesčių. Jame visada rasdavau paguodos. [...] 1978 m. spalio 29 d., vos dviem savaitėms praėjus po išrinkimo į Petro sostą, tarsi nujausdamas šį tą sieloje, šitaip kalbėjau: "Rožinis - mano mylima malda. Tai nuostabi malda. Nuostabi paprastumu ir gilumu. [...] Galima sakyti, kad rožinis yra malda, savotiškai komentuojanti Vatikano II Susirinkimo Konstitucijos Lumen gentium paskutinį skyrių, kuriame kalbama apie nuostabų Dievo Motinos buvimą Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Iš tikrųjų "Sveika, Marija" fone prieš sielos akis vienas po kito vyksta svarbiausi Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai. Telkdamiesi į džiaugsmo, kančios ir garbės slėpinius, jie gyvai jungia mus su Jėzumi, taip sakant, per jo Motinos širdį. Kartu į šias rožinio dešimtis mes galime surinkti visus mūsų asmeniško ar šeimos gyvenimo, mūsų šalies, Bažnyčios, žmonijos įvykius, t. y. mūsų asmeniškus ir mūsų artimo įvykius, ypač artimiausių ir labiausiai mums rūpinčių žmonių įvykius. Šitaip paprasta rožinio malda išsilieja žmogiškojo gyvenimo ritmu". Kalbant rožinį, tradiciškai naudojamasi vėriniu. Pernelyg paviršutiniška praktika dažnai pastūmėja jį traktuoti kaip paprastą "Sveika, Marija" skaičiavimo priemonę. Tačiau jis išreiškia ir tam tikrą simboliką, galinčią naujai įprasminti kontempliaciją. Ryšium su tuo pirmiausia reikia pažymėti, kad vėrinys artėja prie Nukryžiuotojo, kuris šitaip atveria ir užsklendžia pačios maldos kelią. Tikinčiųjų gyvenimas ir malda sutelkiami į Kristų. Visa kyla iš jo, visa krypsta į jį ir visa per jį Šventojoje Dvasioje pasiekia Tėvą. Kaip skaičiavimo priemonė, užduodanti maldos judėjimo ritmą, vėrinys primena nesibaigiantį krikščioniškojo kontempliavimo ir tobulėjimo kelią. Pal. Baltramiejus Longas žiūri į vėrinį ir kaip į grandinę, jungiančią mus su Dievu. Taip, grandinė, tačiau švelni grandinė, nes toks mūsų santykis su Dievu, kuris yra Tėvas. "Sūniška" grandinė susieja mus su Marija, "Viešpaties tarnaite" (plg. Lk 1, 38), galiausiai - ir su pačiu Kristumi, kuris, būdamas Dievas, iš meilės mums tapo "tarnu" (plg. Fil 2, 7). Taip pat gražu simbolinę vėrinio reikšmę išplėsti į mūsų tarpusavio santykių sritį; jis primena bendrystės ir bičiulystės ryšį, siejantį mus su Kristumi. Rožinis - lobis, kurį reikia atrasti Brangūs broliai ir seserys! Tokia lengva ir kartu tokia turtinga malda tikrai nusipelno, kad ją iš naujo atrastų krikščionių bendruomenė. [...] Kreipiuosi pirmiausia į jus, mieli episkopato broliai, kunigai ir diakonai, taip pat į jus, pastoracijos darbuotojai, einantys įvairias pareigas, idant asmeniškai patyrę rožinio grožį, taptumėte veikliais jo iniciatoriais. Tikiu, kad ir jūs, teologai, po tikslių ir kartu išmintingų apmąstymų, grindžiamų Dievo žodžiu ir dėmesingų krikščioniškosios liaudies gyvenimui, atskleisite šios tradicinės maldos dvasinius turtus ir pastoracinę vertę. Dedu viltis į jus, pašvęstieji vyrai ir moterys, ypatingu būdu pašaukti kontempliuoti Kristaus veidą Marijos mokykloje. Atsigręžiu į jus, visų luomų broliai ir seserys, į jus, krikščioniškosios šeimos, į jus, ligoti ir pagyvenę žmonės, į jus, jaunuoliai: su pasitikėjimu vėl imkite į rankas rožinio vėrinį, iš naujo atverdami jį Šv. Rašto šviesai, harmonijoje su liturgija, jūsų kasdienio gyvenimo kontekste. Tenevirsta mano kreipimasis negyva raide! [...]Mielai pasisavinu jaudinančius žodžius, kuriais pal. Baltramiejus Longas, rožinio apaštalas užbaigia garsųjį Prašymą Šventojo Rožinio Karalienei: "O rožini, palaimintas Marijos, švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantis prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste jūros katastrofoje, daugiau tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas, o Pompėjos Rožinio Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o Nusidėjėlių Gynėja, o Aukščiausioji Nuliūdusiųjų Paguoda! Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir danguje".
Komentarai
Rašyti komentarą