Tuomet Petras kreipėsi į apaštalus: lai kiekvienas iš mūsų, kaip Šventoji Dvasia panorės viską, papasakoja Dievo Motinai. Ir aš, Jonas, tariau: Kai tik aš atėjau ėjau prie šventojo altoriaus Efeze, pasiruošti dieviškajai tarnybai, kai Šventoji Dvasia tarė man: "tavo Viešpaties Motinos išėjimas jau greitai. Vyk į Betliejų ir pasveikink ją." Su tais žodžiais apgaubė mane šviesa ir po akimirkos atsidūriau prie durų, kur tu gyveni. Tada Petras ėmė pasakoti: Ir aš, būdamas Romoje, per pietus išgirdau Šventosios Dvasios balsą sakantį:" tavo Viešpaties Motina iškeliauja, nes laikas yra arti, vyk į Betliejų jos pasveikinti." Ir štai šviesos debesis pakėlė mane aukštyn. Aš išvydau kitus apaštalus skrendančius ant debesų bei balsą sakantį: " Visi traukite Betliejun". Po to prabilo Paulius: Aš gyvenau netoli Romos, kai išgirdau Šventosios Dvasios balsą sakantį man: " tavo Viešpaties Motina palieka šį pasaulį ir iškeliauja į Dievo Karalystę, tad keliauk į Betliejų ir pasveikink ją." Didžiulis šviesos debesis mane pagavo ir nuleido čionai. Tomas irgi papasakojo: Aš keliavau po Indiją ir skelbiau Viešpaties Žodį; karaliaus sesers sūnus Labdanas norėjo mane pakviesti į savo rūmus, kai Šventoji Dvasia prabilo: "Ir tu, Tomai, keliauk į Betliejų pasveikinti Viešpaties Motinos, nes ji ruošiasi iškeliauti į Dangų." Šviesa pagavo mane ir nuleido pas Tave. Kitas prabilo Morkus: Kai aš, būdamas Aleksandrijoje, baugiau tris dienas trukusias maldas, Šventoji Dvasia mane pagriebė ir atnešė pas Tave. Matas tarė: Aš šlovinu ir garbinu Dievą, nes buvau laive ir grūmiausi su audra bei šėlstančia jūra. Staiga aš išvydau šviesos debesį, kuris išsklaidė tamsą ir nuramino audrą; jis pagavo mane ir atnešė Tau. Taip pat ir kiti apaštalai papasakojo, kaip jie atsirado pas Dievo Motiną. Štai Baltramiejus tarė: aš buvau Tėbuose ir skelbiau Žodį ir Šventoji Dvasia man pasakė: "Tavo Viešpaties Motina iškeliauja, vyk tad jos pasveikinti į Betliejų. Didžiulis šviesos debesis apsiautė mane ir taip atsidūriau pas tave. Kai apaštalai baigė pasakoti savo istorijas, Dievo Motina iškėlė rankas į dangų ir meldėsi: " Aš šlovinu, aukštinu ir garbinu Tavo didingąjį Vardą, o Dieve, nes tu pažvelgei į savo nuolankią tarnaitę ir didžių dalykų man padarei, štai tuo šiol mane palaiminta vadins visos kartos ". Pasimeldusi ji tarė apaštalams: " smilkykite ir melskitės". Jiems besimeldžiant, pasigirdo griausmas iš dangaus ir nuaidėjo galingas balsas tarsi iš kovos vežimo. Visi išvydo miriadų miriadus dangaus angelų; o balsas buvo tarsi Žmogaus Sūnaus. Serafimai apsupo ratu namą, kuriame gulėjo Šventoji ir Nesuteptoji Dievo Motina Mergelė Marija. Visas Betliejus regėjo tai, kas atsitiko. Kai kurie iš jo gyventojų nuvyko Jeruzalėn ir viską papasakojo. Tuo metu kai pasigirdo balsas, saulė ir mėnulis staiga nusileido prie namo, o šalia jų atsirado minios šventųjų. Visa tai įvyko Dievo Motinos šlovei ir garbei. Taip pat atsitiko daugybė stebuklų: aklieji praregėjo, kurtieji ėmė girdėti, raišieji vaikščioti, raupsuotieji išgijo, demonų apsiėstieji buvo išlaisvinti. Visi, kuriuos vargino ligos, paliesdavo išorinę namo sieną, kuriame buvo Dievo Motina ir šaukdavo: Švenčiausioji Marija, pagimdžiusi mūsų Viešpatį Kristų, būk mums gailestinga", tuomet jie pasveikdavo. Ir visi, kurie gyveno Jeruzalėje, išgirdę šią naujieną, ėjo į Betliejų, trokšdami išgydymo, kurie juos vargino. Tą dieną, visus tuos, kurie stebuklingai pasveiko apėmė didelis džiaugsmas. Jie šlovino Kristų mūsų Dievą ir Jo Motiną. Visoje Jeruzalėje vyko šventė, jos metu buvo giedamos psalmės ir giesmės.
Komentarai
Rašyti komentarą