Marijos Užmigimas - Id


Ankstyvieji pasakojimai apie paskutiniąsias Mergelės Marijos gyvenimo valandas gimė IIa., o pirmosios rašytinės istorijos pasirodė IIIa. Egipte. Žinoma daugybė šio pasakojimo versijų (koptų, arabų, sirų, graikų, lotynų kalbomis). Čia pateikiama graikų k versija priskiriama apaštalui Jonui (IV - Va.)


Švenčiausioji ir palaimintoji Dievo Motina Marija, visuomet mergelė, dažnai lankydavo mūsų Viešpaties kapą; degindavo smilkalus ir melsdavosi parpuolusi ant kelių. Ji šventai tikėjo, kad Išganytojas, kuris gimė iš jos, vėl ją aplankys. Visa tai regėję žydai, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir pasakė: Marija kiekvieną dieną eina prie kapo. Mat vyriausiasis kunigas buvo pastatęs sargybą prie kapo, kad ji neleistų niekam ten melstis. Taigi jisai pasišaukė sargus ir klausė jų, ar tai tiesa, ką sako žydai. Sargai dievagojosi, kad nieko panašaus nėra matę. Nes Dievas neleido jiems regėti Marijos prie kapo. Kitą kartą, tai buvo Prisirengimo dieną, Švenčiausioji Mergelė vėl meldėsi prie kapo; štai atsivėrė dangus ir arkangelas Gabrielius[1] nužengė prie Marijos: Sveika, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimdytoja ! Tavo maldos pasiekė Dangų ir Tą, kuris išėjo iš tavęs. Ir štai tu paliksi šį pasaulį bei nueisi pas savo Sūnų į Dievo karalystę.
Po šios žinios, Marija iškeliavo į šventąjį Betliejų; jai patarnavo trys mergelės. Pailsėjusi Dievo Motina tarė mergelėms: Atneškite man smilkytuvą, idant aš galėčiau šlovinti Viešpatį. Šios taip ir padarė. O Marija meldėsi šiais žodžiais: O mano Viešpatie Jėzau Kristau, kuris iš savo begalinio gerumo panorai gimti iš manęs. Išklausyk mano maldą. Atsiųsk man apaštalą Joną, idant jį matydama, džiūgaučiau Tavyje. Taip pat atsiųsk man ir likusius apaštalus, tuos, kurie jau yra Tavo akivaizdoje bei tuos, kurie dar gyvena šiame pasaulyje. Aš trokštu juos pamatyti ir palaiminti Tavo vardu, kuris yra tūkstantį kartų palaimintas; žinau, kad tu visuomet išklausai savo nuolankią tarnaitę.


[1] Kituose variantuose-arkangelas Mykolas.

Komentarai