Ketvirtasis apsireiškimas
Sekmadienį po suėmimo, rugpjūčio 19 dieną, Liucija, Pranciškus ir jo vyresnysis brolis Jonas ganė avis Valinhos slėnyje. Jacinta buvo pasilikusi namuose. Staiga vaikai pastebėjo, kad oras tokios pat spalvos, kaip ir apsireiškimų metu. Liucija pamatė lyg žaibą, kuris perskrodė dangų, ir suprato, kad Marija vėl ateina. Ji paprašė Joną, kad pašauktų iš namų Jacintą. Jacintai atskubėjus, spinduliuojanti dangaus Mergelė pasirodė virš vieno medžio, kuris buvo kiek aukštesnis už ąžuoliuką Cova da Irijoje.
Apsireiškusioji spindėjo visu savo grožiu, bet veide matėsi liūdesys. Liucija vėl paklausė:
– Ko Jūs iš manęs norite?
– Noriu, kad tryliktą dieną ateitumėte į Cova da Iria ir toliau kasdien kalbėtumėte rožančių. Paskutinį mėnesį aš padarysiu stebuklą, kuriuo visi patikės. Jeigu jūsų nebūtų nuvežę į miestą, stebuklas būtų buvęs dar didesnis. Šventasis Juozapas ateis su Kūdikėliu Jėzumi, kad suteiktų pasauliui taiką. Mūsų Viešpats ateis, kad palaimintų žmones. Rožančiaus Karalienė ir Sopulingoji Dievo Motina taip pat ateis.
– Ką turime daryti su pinigais, kuriuos žmonės palieka Cova da Irijoje?
– Reikia padaryti du neštuvėlius [procesijų neštuvus su Marijos ar kita statula]. Tu su Jacinta ir dar dvejomis mergaitėmis, baltai apsirengusios, nešite vienus, o Pranciškus su trimis kitais berniukais – kitus. Pinigai neštuvėliuose skiriami Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės šventei ir koplyčiai, kuri bus pastatyta.
– Aš prašau jus pagydyti vieną ligonį.
– Kai kurie iš jų pagis per vienerius metus.
Marija buvo labai nuliūdusi ir prašė vaikus melstis bei atgailauti. Ji kalbėjo:
– Melskitės, daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius! Daug sielų eina į pragarą, nes niekas už jas nesiaukoja ir nesimeldžia.
Šalia buvęs Pranciškaus brolis Jonas nieko nematė, bet kaip ir kiti girdėjo lyg griaustinį, kai Marija vėl pakilo į dangų. Vaikai parsinešė namo medžio, ant kurio stovėjo Marija, šakelę. Vis dar apsireiškimais netikintys tėvai nustebo, kad šakelė skleidė nepaprastai malonų kvapą. „Kokia graži tavo meilė, seserie sužadėtine! Tavo... tepalai kvapesni už visus kvepalus“, – šiuos Giesmių giesmės (4, 10) žodžius Bažnyčia nuo seno pritaiko Mergelei Marijai.
Sekmadienį po suėmimo, rugpjūčio 19 dieną, Liucija, Pranciškus ir jo vyresnysis brolis Jonas ganė avis Valinhos slėnyje. Jacinta buvo pasilikusi namuose. Staiga vaikai pastebėjo, kad oras tokios pat spalvos, kaip ir apsireiškimų metu. Liucija pamatė lyg žaibą, kuris perskrodė dangų, ir suprato, kad Marija vėl ateina. Ji paprašė Joną, kad pašauktų iš namų Jacintą. Jacintai atskubėjus, spinduliuojanti dangaus Mergelė pasirodė virš vieno medžio, kuris buvo kiek aukštesnis už ąžuoliuką Cova da Irijoje.
Apsireiškusioji spindėjo visu savo grožiu, bet veide matėsi liūdesys. Liucija vėl paklausė:
– Ko Jūs iš manęs norite?
– Noriu, kad tryliktą dieną ateitumėte į Cova da Iria ir toliau kasdien kalbėtumėte rožančių. Paskutinį mėnesį aš padarysiu stebuklą, kuriuo visi patikės. Jeigu jūsų nebūtų nuvežę į miestą, stebuklas būtų buvęs dar didesnis. Šventasis Juozapas ateis su Kūdikėliu Jėzumi, kad suteiktų pasauliui taiką. Mūsų Viešpats ateis, kad palaimintų žmones. Rožančiaus Karalienė ir Sopulingoji Dievo Motina taip pat ateis.
– Ką turime daryti su pinigais, kuriuos žmonės palieka Cova da Irijoje?
– Reikia padaryti du neštuvėlius [procesijų neštuvus su Marijos ar kita statula]. Tu su Jacinta ir dar dvejomis mergaitėmis, baltai apsirengusios, nešite vienus, o Pranciškus su trimis kitais berniukais – kitus. Pinigai neštuvėliuose skiriami Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės šventei ir koplyčiai, kuri bus pastatyta.
– Aš prašau jus pagydyti vieną ligonį.
– Kai kurie iš jų pagis per vienerius metus.
Marija buvo labai nuliūdusi ir prašė vaikus melstis bei atgailauti. Ji kalbėjo:
– Melskitės, daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius! Daug sielų eina į pragarą, nes niekas už jas nesiaukoja ir nesimeldžia.
Šalia buvęs Pranciškaus brolis Jonas nieko nematė, bet kaip ir kiti girdėjo lyg griaustinį, kai Marija vėl pakilo į dangų. Vaikai parsinešė namo medžio, ant kurio stovėjo Marija, šakelę. Vis dar apsireiškimais netikintys tėvai nustebo, kad šakelė skleidė nepaprastai malonų kvapą. „Kokia graži tavo meilė, seserie sužadėtine! Tavo... tepalai kvapesni už visus kvepalus“, – šiuos Giesmių giesmės (4, 10) žodžius Bažnyčia nuo seno pritaiko Mergelei Marijai.
Komentarai
Rašyti komentarą