Joakimo ir Onos istorija - IId

II skyrius
Joakimo žmona Ona apverkia savo likimą, nes ji neturi vaikų ir prarado vyrą. Nedora tarnaitė ją dar labiau skaudina.

Tuo tarpu jo žmona Ona[i] raudojo sakydama: “ aš apraudu savo našlystę[ii] ir bevaikystę. “ Atėjus Viešpaties dienai, tarnaitė Judita[iii] tarė savo šeimininkei: “ Ar ilgai dar tu virkausi ? Juk Viešpaties diena arti, gana tau gedėti. Štai pasipuošk šiuo galvos apdangalu, kurį gavau kaip dovaną; tačiau aš juk tarnaitė ir jis man per puošnus.[iv] “ Tačiau Ona ją sudraudė: “ Atstok nuo manęs ir liaukis gudravusi. Juk Viešpaties ranka mane vargina. [nors nesu kuo nors nusikaltusi] Kas žino ar tik ne suvedžiotojas tau jį dovanojo ir tu atėjai manęs įtraukti į savo nuodėmę. Judita atšovė: “ kaip aš galiu tave įtraukti į nuodėmėn, juk Viešpats uždarė tavo įsčias idant neturėtum savo dalies Izraelyje[v]. “ Tai išgirdusi Ona didžiai susikrimto. [nes jai priekaištaudavo visos Izraelio giminės.]
[Ji kalbėjo: “ ką man daryti ? Raudodama šauksiuosi Viešpaties Dievo idant Jis mane išklausytų.] Ji nusivilko gedulo drabužius, susitvarkė savo plaukus, apsivilko nuotakos drabužiais ir apie devintą valandą[vi] ji nuėjo į sodą pasivaikščioti. Priėjusi Lauramedį, prisėdo po juo. Čia Ona šaukėsi Viešpaties: “ O mūsų tėvų Dieve, palaimink ir išklausyk mane – juk tu atvėrei Saros įsčias ir padovanojai jai sūnų Izaoką.“

[i] Ona (hebr. Hana, gr. Ana – malonė). Šiuo vardu buvo pranašo Samuelio motina (1 Sam 1 – 2), Tobijaus motina (Tob 1, 9; 2, 11 – 14; 5, 18 – 23; 10, 1 – 7; 11, 5 – 6. 14. 12) ir pranašė pasveikinusi kūdikėlį Jėzų Šventykloje (Lk 2, 36 – 38).
[ii] Kadangi Joakimas negrįžo namo, Ona galvojo, kad jisai žuvo.
[iii] Kitur: Jutina, Juta.
[iv] Kitur: aš esu tarnaitė, o tu karališkos išvaizdos.
[v] Panašiai busimajai Tobijaus žmonai Sarai priekaištaudavo tarnaitės: “ Tą pačią dieną Ekbatanos mieste, Medijoje, atsitiko, kad ir Raguelio duktė Sara turėjo klausytis vienos savo tėvo tarnaičių apkalbų. Mat ji buvo ištekėjusi už septynių vyrų, bet nedorasis demonas Asmodėjus buvo nužudęs vieną po kito jaunikius prieš jiems sueinant kaip vyrui su žmona. Tarnaitė jai sakė: " Tu pati pasmaugi savo vyrus! Pasižiūrėk į save! Jau buvai ištekėjusi už septynių vyrų ir dar nesi nė su vienu iš jų džiaugsmo turėjusi. Kam gi turi mus mušti? Argi dėl to, kad tavo vyrai mirė? Eik pas juos! Kad tu niekad neregėtum savo sūnaus ar dukters! " (Tob 3, 7 – 9).
[vi] Trečią valandą popiet.
Plg.: “ Vidudienį, žmonėms išėjus, Zuzana eidavo į vyro sodą pasivaikščioti. “ (Dan 13, 7)
Ir.: “ ir apie devintą valandą ji nuėjo į sodą pasivaikščioti.