Marija ir Šventoji Dvasia (Benediktas XVI)


Neabejotina, kad tarp Marijos ir Šventosios Dvasios buvo nepaprastai stiprus ir glaudus ryšys. Per Dvasios veikimą Nazareto Mergelė buvo pasirinkta tapti Išganytojo Motina. Galima būtų sakyti, kad jos tikėjimas tarsi „pritraukė“ (Lk 1,30) Šventosios Dvasios dovaną, pirmiausia per Dievo Sūnaus pradėjimą, kuris archangelo Gabrieliaus yra paaiškinamas taip: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1,35). Per Šventosios Dvasios veikimą Elžbietos įsčiose, sutikus Mariją, šoktelėjo kūdikis ir ji pati tapo Jos kupina (Lk 1,41), pačios Marijos pašlovinimo giesmė (Lk 1,46-55) buvo Dvasios įkvėpta. Jėzaus gimimas ir vaikystė buvo vedami Šventosios Dvasios, nors Ji ne visada paminima, - sakė Šventasis Tėvas. Pasak jo, galime būti tikri, kad Marijos širdis visada buvo degantis maldos židinys, kad ji buvo nuolatos atidi Dvasios balsui. Evangelija pasakoja, kad Jėzus išliejo savo kraują už mus. Tačiau juk Marija žinojo iš kur šis kraujas: jis susiformavo jos įsčiose, veikiant Šventajai Dvasiai. Per Sekmines Marija mums pasirodo kaip Šventosios Dvasios sutuoktinė, turėdama per tai visuotinę motinystę visų tų atžvilgiu, kurie pagimdyti Dievo per tikėjimą į Kristų. Todėl Marija yra visoms kartoms atvaizdas ir modelis Bažnyčios, kuri lydima Dvasios keliauja per istoriją melsdama šlovingo Kristaus sugrįžimo.


šaltinis: Vatikano radijas

Komentarai