Švč. Mergelė Marija, Portugalijos globėja
Vienas iš garsiausių ir svarbiausių apsireiškimų įvyko Fatimoje, iki tol niekam nežinomame Portugalijos miestelyje 1917 metais. Čia Marija savo žinios skelbėjais pasirinko tris neraštingus piemenėlius: dešimtmetę Liuciją duš Santuš (dos Santos), jos devynmetį pusbrolį Pranciškų Marto ir Pranciškaus septynių metų seserį Jacintą. Liucija savo atsiminimuose pasakoja, kad ji ir Jacinta ganydamos mėgdavo dainuoti liaudies dainas bei giesmes. Tarp jų tikriausiai buvo ir visoje Portugalijoje populiari Salve Nobre Padroneira:
Sveika, o kilnioji Globėja,
Tautos, kurią Tu saugoji,
Tautos, kurią išsirinkai tarp kitų
Kaip Viešpaties tautą.
Iš tiesų, portugalai visais amžiais ypatingai garbino Mergelę Mariją, kuri saugojo šią tautą nuo sunaikinimo islamo vergijos metais, gynė nuo svetimšalių užkariautojų ir bedieviškos masonų valdžios priespaudos XX a. pradžioje. 1646 metais Portugalijos nepriklausomybės atstatytojas karalius Jonas IV iškilmingai paaukojo šią šalį Nekaltai Pradėtajai Mergelei, kaip jau buvo padaręs karalius Alfonsas Henrikas 1142 metais, po lemtingos pergalės prieš musulmonus maurus. Jau pats apsireiškimų vietos vardas primena tuos tolimus kovų prieš islamą amžius. Fatima – toks buvo islamo kūrėjo Muhamedo dukros, kalifo Ali žmonos vardas. Fatima vadinosi ir galingo arabų kunigaikščio, įsitvirtinusio pietinėje Portugalijoje, duktė. Vieno žygio metu ją pagrobė portugalų armijos vadas Don Gonzalas (Gonçalo Hermingues). Mergaitė sutiko priimti katalikų tikėjimą ir buvo pakrikštyta Oureana (Auksės) vardu. Miestelis, kuriame atšvęstos Gonzalo ir Oureanos vestuvės, imtas vadinti Ourém. Gonzalas neilgai džiaugėsi savo šeimynine laime – Oureana mirė. Negalėdamas rasti ramybės, Gonzalas tapo vienuoliu cistersu. Žmonos kūną jis perkėlė į vieną kaimą už 6 km nuo Ouremo, kuriam prigijo vardas Fátima. Fatimos miestelyje 1917 metais buvo apie 2500 gyventojų. Fatima priklauso Leirijos vyskupijai ir yra Portugalijos centrinėje dalyje, 130 km į šiaurę nuo sostinės Lisabonos. Visai šalia Fatimos, nedideliame Alžiustrelės (Aljustrel) kaimelyje gyveno duš Santuš ir Marto šeimos. Nieko nuostabaus, kad Dievo Motina savo apsireiškimo vieta pasirinko ne sostinę, ne pramoninį didmiestį, o šią paprastą kaimo apylinkę, kurioje klestėjo tikėjimas ir pamaldumas.
Vienas iš garsiausių ir svarbiausių apsireiškimų įvyko Fatimoje, iki tol niekam nežinomame Portugalijos miestelyje 1917 metais. Čia Marija savo žinios skelbėjais pasirinko tris neraštingus piemenėlius: dešimtmetę Liuciją duš Santuš (dos Santos), jos devynmetį pusbrolį Pranciškų Marto ir Pranciškaus septynių metų seserį Jacintą. Liucija savo atsiminimuose pasakoja, kad ji ir Jacinta ganydamos mėgdavo dainuoti liaudies dainas bei giesmes. Tarp jų tikriausiai buvo ir visoje Portugalijoje populiari Salve Nobre Padroneira:
Sveika, o kilnioji Globėja,
Tautos, kurią Tu saugoji,
Tautos, kurią išsirinkai tarp kitų
Kaip Viešpaties tautą.
Iš tiesų, portugalai visais amžiais ypatingai garbino Mergelę Mariją, kuri saugojo šią tautą nuo sunaikinimo islamo vergijos metais, gynė nuo svetimšalių užkariautojų ir bedieviškos masonų valdžios priespaudos XX a. pradžioje. 1646 metais Portugalijos nepriklausomybės atstatytojas karalius Jonas IV iškilmingai paaukojo šią šalį Nekaltai Pradėtajai Mergelei, kaip jau buvo padaręs karalius Alfonsas Henrikas 1142 metais, po lemtingos pergalės prieš musulmonus maurus. Jau pats apsireiškimų vietos vardas primena tuos tolimus kovų prieš islamą amžius. Fatima – toks buvo islamo kūrėjo Muhamedo dukros, kalifo Ali žmonos vardas. Fatima vadinosi ir galingo arabų kunigaikščio, įsitvirtinusio pietinėje Portugalijoje, duktė. Vieno žygio metu ją pagrobė portugalų armijos vadas Don Gonzalas (Gonçalo Hermingues). Mergaitė sutiko priimti katalikų tikėjimą ir buvo pakrikštyta Oureana (Auksės) vardu. Miestelis, kuriame atšvęstos Gonzalo ir Oureanos vestuvės, imtas vadinti Ourém. Gonzalas neilgai džiaugėsi savo šeimynine laime – Oureana mirė. Negalėdamas rasti ramybės, Gonzalas tapo vienuoliu cistersu. Žmonos kūną jis perkėlė į vieną kaimą už 6 km nuo Ouremo, kuriam prigijo vardas Fátima. Fatimos miestelyje 1917 metais buvo apie 2500 gyventojų. Fatima priklauso Leirijos vyskupijai ir yra Portugalijos centrinėje dalyje, 130 km į šiaurę nuo sostinės Lisabonos. Visai šalia Fatimos, nedideliame Alžiustrelės (Aljustrel) kaimelyje gyveno duš Santuš ir Marto šeimos. Nieko nuostabaus, kad Dievo Motina savo apsireiškimo vieta pasirinko ne sostinę, ne pramoninį didmiestį, o šią paprastą kaimo apylinkę, kurioje klestėjo tikėjimas ir pamaldumas.
Antanas ir Marija Rožė duš Santuš turėjo šešis vaikus, iš kurių jauniausia buvo Liucija, gimusi 1907 metais. Antano sesuo Olimpija buvo ištekėjusi už Manuelio Pedro Marto ir susilaukė septynių vaikų, tarp kurių buvo Pranciškus (g. 1908 m.) ir Jacinta (g. 1910 m.). Šiems vaikams ir buvo lemta tapti liudininkais to, ką žymusis Fatimos tyrinėtojas brolis Michelis de la Sainte Trinité pagrįstai vadina „didžiausiu XX amžiaus įvykiu“. Brolio Michelio keturių tomų veikalo vertimu (The Whole Truth About Fatima, Immaculate Heart Publ., Buffalo NY, 1989) šiame straipsnyje daugiausiai ir remsimės.
šaltinis: www.fsspx.lt
Komentarai
Rašyti komentarą