Kur paguodos man belaukti? *
Kaip dangaus pagalbos šaukti? – *
Jėzų nuteistą regiu.
Dievo Motina šventoji, *
ko dejuoji, ko vaitoji? *
Ko taip verkia Tau širdis?
Mano Sūnui kryžių deda, – *
su plėšikais mirti veda; *
mano širdžiai taip sunku.
Dievo Motina šventoji, *
ko nuliūdus, ko dejuoji? *
Ašaros ko rieda Tau?
Jau plaktukų dūžiai girdis, *
peiliai varsto mano širdį, *
Jėzų alpstantį regiu.
Dievo Motina šventoji, *
ko graudingai aimanuoji? *
kas taip žeidžia širdį Tau?
Gęsta žvilgsnis paskutinis, *
stingsta sąnariai sutinę – *
miršta mylimas Sūnus.
Dievo Motina šventoji, *
ko nuliūdus aimanuoji? *
Ko taip skauda Tau širdis?
Jau Sūnus man mirė mielas, – *
skausmo jūroj skęsta siela: *
mirštu aš drauge su juo.
O Marija sopulinga, *
mums tvirtumo tenestinga *
eit su Jėzum ir Tavim!
Komentarai
Rašyti komentarą