Marijos skundas - II (Graudūs verksmai)

Siela liūdi, širdį sopa, – *

apsakyti nebemoku, *

koks ją varsto sopulys.

Dievo Motina šventoji, *

ko graudingai aimanuoji? *

Kas taip žeidžia širdį Tau?

Štai prie stulpo riša Sūnų, *

rykštėmis kapoja kūną, *

stovi nuogas prieš visus.

Dievo Motina šventoji, *

ko dejuoji, ko vaitoji? *

Ko taip verkia Tau širdis?

Mano siela jau išseko, *

matant, kaip jie rykštėm plaka *

mano Sūnų taip nuožmiai.

Dievo Motina šventoji, *

ko nuliūdus, ko dejuoji? *

Ašaros ko rieda Tau?

Jėzų štai matau, kankina – *

jam vainiką baisų pina. *

Štai užspaudžia ant galvos...

Dievo Motina šventoji, *

ko nuliūdus aimanuoji? *

Ko taip skauda širdį Tau?

Štai Pilotas miniai rodo - *

nukryžiuoti atiduoda *

Jėzų į minios rankas.

O Marija sopulinga, *

mums tvirtumo tenestinga *

eit su Jėzum ir Tavim!