Lurdo regėtoja - šv. Bernadeta

Mergaitė gimė vietinio malūnininko Subiru (Soubirus) šeimoje 1844 m. sausio 7 d. – vyriausia iš šešių vaikų. Malūnui bankrutavus, šeimai atėjo sunkūs laikai. Aplinkinių liudijimu, tai įvyko iš dalies ir dėl savininkų geraširdiškumo, dosnumo: Subiru visada dalijosi su dar mažiau turinčiais ir skubėdavo gelbėti pavargėliams. Bernadetos tėvų – malūnininko jauniausiosios dukters Luizos ir doro bei darbštaus darbininko Fransua – santuoka apylinkei irgi atrodė „nelogiška“: provincijos hierarchiniu požiūriu, malūnininko dukra reiškė gerokai daugiau negu paprastas samdinys. Netekę pragyvenimo šaltinio, Subiru patiria socialinės atskirties dramą, klimpsta į vis didesnį skurdą, kol galop visa didelė šeima priversta (ir tai iš giminaičio malonės) apsigyventi „cachot“ – viename kambaryje buvusio kalėjimo, kuris tuo metu jau buvo uždarytas „dėl žmogaus orumo neatitinkančių sąlygų“, t.y. valdžios manymu, jame buvo per žiauru laikyti kalinius. Tėvai neturi pastovaus darbo, verčiasi padieniais darbais. Vaikai renka pardavimui malkas ir kaulus. Tai priežastis, kodėl Bernadeta pirmojo regėjimo dieną, 1858 m. vasario 11-ąją, atėjo prie grotos: ten upė, ir dabar srauniai tekanti Gave de Pau, tada darė vingį ir priplakdavo prie kranto daug pagalių. Bernadeta regėjo Dievo Motiną iš viso 18 kartų, nuo tos vasario 11-osios iki liepos 16-osios, kiekvienąkart vis gausėjant drauge besimeldžiančiųjų miniai (nors kiti asmenys Marijos nematė). Išganytojo Motina kvietė žmoniją atgailai, pasakė, kad pati Bernadeta „nebus laiminga šiame gyvenime, bet kitame“, prašė melstis regėjimų vietoje. Žinia apie regėjimus sukelia valdžios priešiškumą Bernadetai (meras svajoja apie „modernų Lurdą“ , o čia „kažkokie viduramžiai“) ir Bažnyčios įtarumą (tuo metu vyko aštri konfrontacija tarp valstybės ir Bažnyčios, prancūzų episkopatas privengė kaltinimų manipuliacijomis, pasinaudojant „kvaila berašte mergaite“). Dėl astmos Bernadeta iš tiesų negalėjo lankyti mokyklos, kalbėjo tiktai vietine Pirėnų priekalnių tarme, vos ne vos išmoko „Tikiu“ maldą, dėl to susivėlino ir jos Pirmoji Komunija. Kita vertus, tas priešiškumas dabar išėjo labai į naudą, nes viskas buvo itin kruopščiai tiriama ir dokumentuojama. Bernadetos psichinės sveikatos tyrimai visiškai paneigė kaltinimus jai liguistumu. Gydantysis grotos šaltinis atsirado taip. Per vieną regėjimą Marija davė Bernadetai keistą paliepimą valgyti žolę, kasti rankomis grotos dumblą ir gerti ištryškusį vandenį. Daugelį mačiusiųjų tai atstūmė nuo Bernadetos, esą tai akivaizdus nenormalumas. Greitai toje vietoje atsiveria šaltinis, pagret įvyksta du aiškūs natūraliai nepaaiškinami išgydymai, nuplovus jo vandeniu ligonius – viena akimi aklą žmogų ir merdintį kūdikį. Ir minios maldininkų, ligonių plūsteli prie apsireiškimo vietos. Valdžia iš pradžių mėgina vaikyti juos su kariuomene. Bet kai šaltinio vanduo išgydo sunkiai sergantį Prancūzijos kronprincą, draudimai atšaukiami. Lurdo klebonas Peyramale sakosi patikėsiąs Bernadetos regėjimais, jeigu apsireiškusioji Ponia lieps vasario mėnesį pražysti rožėms ant gretimos uolos. Į tai Bernadetos Regėtoji atsiliepia pageidavimu, kad prie grotos kunigai ateitų procesija, o regėjimų vietoje turi būti pastatyta koplyčia („Nors ir visai nedidukė koplytėlė...“– sako tas paprastas kaimo vaikas nepatikliam dvasininkui.) Šiandien prie grotos dieną ir naktį traukia, ko gero, gausiausios pasaulyje procesijos, giedančios, nešančios žmonių tikėjimą ir viltį. O virš Massabielle uolų kyla viena didingiausių krikščionijos šventovių... Kai pagalvoji dabar, – net ir neįskaičiuojant visų dvasinių, sielovadinių malonės momentų, įtakų, ir neregimųjų šios vietos nešamos palaimos pasekmių, o vien tik ekonominiu, menedžerišku požiūriu, kokią geradarybę visam šiam kraštui padarė „nusigyvenusio malūnininko išprotėjusi dukra“! Juk per metus dabar čia apsilanko 5-7 mln. maldininkų (per dieną vidutiniškai 25 tūkst. ir daugiau). Visas regionas 30 km spinduliu dirba ir išsilaiko tiktai iš Lurdo įvykio traukos, specializavosi priimti maldininkus ir iš to gyvena, nedarbas niekam negresia. Lurde, miestelyje, kuriame tėra apie 15 tūkst. „savų“ gyventojų, veikia 400 viešbučių svečiams apgyvendinti – daugiau viešbučių Prancūzijoje turi tik Paryžius. Ką prieš šį išgarsinimą ir suklestėjimą reiškia ano „modernaus XIX amžiaus“ sekuliarizuoto mero nusiskundimas, kad jisai norėjęs šaltinį ir miestą paversti kurortu, o dabar „kvailos mergaitės dėka vykstanti religinio fanatizmo propaganda“? Kaip sakė Viešpats, „dėkoju tau, Tėve, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko...“ (Lk 10, 21). Kur Dvasia, Dievas pirmoje vietoje, ten ir kūnui (tai yra ir krašto ekonomikai, gerovei) išeina į naudą.

šaltinis: XXI amžius