Gražiausios Marijos maldos - I. MAGNIFICAT (Lk 1, 47 - 55)

Mergelės Marijos giemė užrašyta Evangelijoje pagal Luką - tai kupinas džiaugsmo padėkos himnas Viešpačiui už tai, kad JIS pasirinko tai, kas pasauliui atrodo silpna ir kvaila, kad apreikštų savo šlovę. Bažnyčia nuo IVa. Magnificat kalba Vakarinės liturginėje maldoje

MAGNIFICAT anima mea Dominum,

et exultavit spiritus meus in Deo salvatore meo,

quia respexit humilitatem ancillae suae.

Ecce enim ex hoc beatam me dicent omnes generationes,
quia fecit mihi magna, qui potens est,

et sanctum nomen eius, et misericordia eius in progenies et progenies

timentibus eum.
Fecit potentiam in brachio suo,

dispersit superbos mente cordi sui;

deposuit potentes de sede et exaltavit humiles;

esurientes implevit bonis et divites dimisit inanes.
Suscepit Israel puerum suum,

recordatus misericordiae, sicut locutus est ad patres nostros,

Abraham et semini eius in saecula.

Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Viešpats,
ir šventas yra jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.